Energijos biudžetas autizmo kontekste

Laura Valionienė 2026m.

Gebėjimas kažką padaryti dar nepasako, kiek tai kainuoja. Autistiškas žmogus gali mokytis, dirbti, bendrauti, dalyvauti šeimos gyvenime ar išbūti visą dieną mokykloje, tačiau tam sunaudoti tiek sensorinių, socialinių, fizinių ir pažintinių resursų, kad po to jų beveik nebelieka.

„Energijos biudžetas“ nėra medicininis matas. Tai praktinis būdas pastebėti, kas sekina, kas padeda atsistatyti, kada atsiranda pirmieji signalai ir ką galima pakeisti dar prieš perkrovai tampant krize [1]. Autistiški žmonės gali šį būdą taikyti patys, o tėvai, mokytojai ir specialistai – dalytis atsakomybe pastebėti bei planuoti.

Žurnalo „Lietaus vaikai“ puslapis su straipsnio „Energijos biudžetas autizmo kontekste“ pradžia ir geltonais žaibais violetiniame fone

Energiją atima ne vien sunkios veiklos
Kontrolinis darbas, minia, konfliktas ar ilga kelionė gali akivaizdžiai kainuoti daug jėgų. Tačiau energiją gali atimti ir iš pirmo žvilgsnio paprasti dalykai: kelių žodinių instrukcijų sekimas, veiklų keitimas, foninių garsų filtravimas, laukimas nežinant, kas bus, greito atsakymo poreikis ar bandymas atrodyti ramiai, kai iš tikrųjų taip nesijauti.

Skirtingų sričių tyrimai padeda suprasti, kodėl taip gali būti. Sensorinių patirčių tyrimai rodo, kad įprasta aplinka kai kuriems autistiškiems žmonėms gali būti pernelyg intensyvi ar sunkiai filtruojama [2]. Vykdomųjų funkcijų tyrimai padeda paaiškinti, kodėl planuoti, pradėti, baigti ir keisti veiklas kartais reikia daugiau pastangų [3]. Autistiškų žmonių pasakojimai apie maskavimąsi atskleidžia dar vieną nematomą kainą: kartais žmogus ne tik atlieka veiklą, bet ir slepia, kiek ji jam sudėtinga [4].

Viena pamoka mokykloje gali apimti visus šiuos reikalavimus. Taip pat gali kainuoti šeimos vakarienė, vizitas pas gydytoją, viešasis transportas, vaizdo skambutis ar susitikimas su žmonėmis, kurie tikisi lengvo ir spontaniško bendravimo. „Jis susitvarkė“ dar nėra pakankama informacija. Reikia klausti: kiek tai kainavo ir kas vyksta po to?

Schema „Kur dingsta energija mokykloje?“: viena pamoka – daug energijos praradimo šaltinių

Tas pats dalykas vieną kartą padeda, kitą – išsekina
Nėra universalaus atsistatymą padedančių veiklų sąrašo. Vienam žmogui pabuvimas vienam gali būti palengvėjimas, kitam – vienišumas. Judėjimas vieną gali reguliuoti, kitą išvarginti. Ypatingas interesas gali padėti giliai atsistatyti, tačiau kartu apsunkinti staigų perėjimą prie kitos veiklos. Bendravimas taip pat gali suteikti jėgų, kai jis pasirinktas, nuspėjamas ir vyksta su žmonėmis, kuriems nereikia nuolat aiškintis [8].

Todėl bendri patarimai dažnai nepataiko į esmę. „Pailsėk“, „išeik į lauką“, „daugiau pabendrauk“ ar „pabandyk pakentėti“ kai kuriomis aplinkybėmis gali būti naudingi. Tačiau tai savaime nereiškia, kad jie tinka šiam žmogui šiandien.

Naudingesnis klausimas – kas vyksta po veiklos? Ar po jos žmogus jaučiasi ramesnis, turi daugiau galimybių būti ryšyje ir daryti tai, kas jam svarbu? O gal jam reikia atsitraukti, jis tampa dirglesnis, praranda žodžius, kelias valandas miega arba kitą dieną turi mažiau jėgų? Atsistatymas vertinamas ne pagal tai, ar veikla iš šalies atrodo „sveika“, o pagal tai, ar ji iš tiesų sumažina kainą konkrečiam žmogui.

Kūnas dažnai pastebi pirmas
Energija retai baigiasi visiškai be signalų, tačiau juos ne visada lengva atpažinti. Kai kurie autistiški žmonės alkį, skausmą, nuovargį, įtampą ar kylantį nerimą pastebi tik tada, kai šie pojūčiai jau labai stiprūs. Interocepcijos, arba vidinių kūno signalų suvokimo, tyrimai rodo, kad kai kuriems autistiškiems žmonėms jis gali skirtis, nors skirtingų amžiaus grupių ir tyrimų rezultatai nėra vienodi [5].

Pirmieji ženklai gali būti fiziniai: galvos skausmas, pykinimas, pavargusios akys, raumenų įtampa, didėjantis poreikis atsitraukti nuo garso ar žmonių. Jie gali būti pažintiniai: sunku rasti žodžius, prisiminti paprastus žingsnius, pasirinkti, atsakyti į įprastą klausimą. Gali būti ir socialiniai: žmogus kalba mažiau, tampa neįprastai tiesmukiškas, stengiasi išlikti mandagus, nors tam jau reikia daug pastangų, nebežiūri į akis ar staiga nori pabūti vienas.

Šie ženklai neturėtų virsti dar vienu reikalavimu: „Dabar tiksliai pasakyk, ką jauti.“ Kartais pirmas žingsnis yra pastebėti dėsningumą vėliau. Kas vyko prieš sunkų momentą? Ko iš žmogaus jau buvo pareikalauta? Kas padėjo bent šiek tiek? Taip pamažu gali atsirasti kalba, suvokimas apie poreikius, kurių perkrovos metu žmogus dar neturėjo.

Ne visos perkrovos atrodo vienodai
Laikinas išsekimas, išlydis, autistinis atsiribojimas ir autistinis perdegimas nėra keturios tvarkingos stadijos. Tai nėra ir tarpusavyje pakeičiamos diagnozės. Šios būsenos gali persidengti ir skirtingiems žmonėms atrodyti labai nevienodai.

Išlydis nėra vaiko pasirinkimas būti „sunkiu“. Atsiribojimas nereiškia, kad žmogui nerūpi. Vienas žmogus gali verkti, šaukti, ginčytis, bėgti ar nebekontroliuoti judesių. Kitas gali nutilti, lėtai reaguoti, nebegalėti kalbėti ar atrodyti tarsi nutolęs. Abi reakcijos gali atsirasti tada, kai reikalavimai viršija turimus resursus [6].

Svarbus klausimas yra ne vien „Kaip tai sustabdyti?“ Reikia klausti: kas vyko prieš tai? Kas vyko, kur išnaudoti vidiniai resursai? Kokios pagalbos trūko? Ką galima sumažinti dabar? Autistinio perdegimo tyrimai ir pačių autistiškų žmonių pasakojimai rodo tą patį įspėjimą: kai visko perteklius tęsiasi ilgai, o atsistatymo ir pagalbos nepakanka, žmogus gali net prarasti anksčiau turėtus gebėjimus. O pats perdegimas ir atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius ar net kelis metus [7].

Neturėtume laukti, kol žmogus akivaizdžiai palūš. „Betgi taip reikia“, „Vis tiek turės…“, „Kitaip nebus“ netenka prasmės, kai net ir daug gebėjimų turėjęs žmogus staiga jų netenka, fiziškai nebegeba pasirūpinti net baziniais savo poreikiais, kai žmogus yra kaip „atviras nervas“ ar tiek išsekęs, jog nebepakyla iš lovos. Tuomet šeimos ir asmenys jau klausia: „Kada baigsis šis košmaras?“, „O ką dabar daryti?“ Būtų daug paprasčiau, jei pastarąjį klausimą užduotume laiku.

Schema „Ne visos perkrovos atrodo vienodai“: laikinas išsekimas, išlydis, autistinis atsiribojimas ir autistinis perdegimas

Atsistatymas yra plano dalis
Atsistatymas nėra vien laikas, kuris lieka po sunkios dienos. Dažnai jį reikia sąmoningai saugoti, planuoti, jog jo būtų pakankamai. Vienam žmogui gali padėti tyla, mažiau šviesos, pažįstama veikla, stimai, ypatingas interesas, nuspėjama rutina, laikas su patikimu žmogumi ar jokių socialinių reikalavimų neturintis laikas. Kitam reikės kitokio derinio. Autistiški suaugusieji vienatvę ir stimus apibūdina kaip galimus reguliacijos bei atsistatymo būdus, tačiau nė vienas jų nėra universalus receptas [8, 9].

Miegas yra vienas svarbus bendro vaizdo elementas. Sisteminga apžvalga parodė, kad autistiški suaugusieji daugelyje subjektyvių ir objektyvių miego rodiklių susiduria su didesniais sunkumais nei neautistiškos palyginamosios grupės [12]. Tai nereiškia, kad nuovargį reikia aiškinti vien autizmu ar vien miegu. Tačiau kai atsistatyti tampa sunku, verta įvertinti miegą kartu su kasdieniais reikalavimais, sensorinėmis sąlygomis, fizine ir psichine sveikata.

Jei nuovargis atsiranda staiga, tampa labai stiprus ar lydimas fizinių simptomų, reikia medicininio įvertinimo, o ne spėjimo. Jei žmogus kiekvieną vakarą ir savaitgalį tik bando tapti pakankamai funkcionalus kitai savaitei, energijos biudžetas neveikia. Kažkas turi kainuoti mažiau, pagalbos turi būti daugiau arba atsistatymui turi atsirasti daugiau apsaugotos vietos.

Šaukštų teorija – lėtinėmis ligomis ir negalia gyvenančių žmonių bendruomenėse paplitusi metafora, padedanti paaiškinti, kad kasdienis pajėgumas nėra beribis [13]. Ji nepasako, kiek „šaukštų“ žmogus turi, tačiau gali padėti planuoti ne tik veiklas, bet ir atsistatymą, paliekant resursų nenumatytiems sunkumams.

Daliai autistiškų žmonių reikia daug daugiau laiko atsistatymui nei įprastam neurotipui. Taip atsiranda poreikis dirbti ne visą dieną, ne visas savaitės dienas ar mokyklą lankyti ne 5 dienas per savaitę.

Keiskite vieną dalyką ir stebėkite
Energijos žemėlapis tampa naudingas tada, kai yra konkretus. Nebandykite iš karto suprasti visko. Pasirinkite vieną pasikartojančią situaciją: paskutines pamokas, rytinį apsirengimą, savaitinį darbo susitikimą, apsipirkimą ar grįžimą namo po svečių.

Pažiūrėkite, kas vyksta prieš situaciją, jos metu, iš karto po jos ir kitą dieną. Sunkiausia gali būti ne pati veikla. Galbūt tai triukšmingas perėjimas prieš ją, laiko pavalgyti nebuvimas, nežinojimas, kas dalyvaus, reikalavimas kalbėti nepasiruošus ar atsistatymo nebuvimas po jos.

Tuomet, jei įmanoma, pakeiskite vieną veiksnį. Žodines instrukcijas papildykite rašytinėmis. Sumažinkite perėjimų skaičių. Padarykite planą nuspėjamesnį. Leiskite naudoti ausines. Leiskite atsakyti vėliau. Prieš kitą reikalavimą suteikite kelias ramias minutes. Tikslas nėra vienu bandymu sukurti tobulą sistemą. Tikslas yra išmokti, kas iš tikrųjų keičia kainą.

Strategija nėra savaime gera vien todėl, kad vaikas tampa tylesnis, greičiau paklūsta ar nustoja rodyti stiprius jausmus. Ji padeda tada, kai žmogus yra saugesnis, geriau pažįsta save, geriau pasitelkia turimus gebėjimus, gali tvariau dalyvauti gyvenime.

Schema „Mano energijos žemėlapis“: kas mane sekina, kaip suprantu, kad resursai senka, kas mane atstato ir ką galiu pakeisti

Kartais biudžetą reikia planuoti kartu
Perkrautas vaikas ne visada gali paaiškinti, kas vyksta, ypač tuo metu, kai tai vyksta. Suaugusiojo užduotis nėra viską atspėti. Jo užduotis – pirmiau tapti smalsiam, o tik po to taisyti.

Tai gali reikšti sustoti, užuot didinant spaudimą; stebėti pasikartojančius dėsningumus; klausti vaikui prieinama forma – žodžiais, paveikslėliais, raštu, gestais, komunikatoriumi ar siūlant pasirinkimus. Tai gali reikšti tėvų, mokytojų ir specialistų pastebėjimų palyginimą, o prie sprendžiamo klausimo grįžti tada, kai vaikas jau gali išsakyti savo nuomonę.

Mokykloje tai nėra paprasta. Vienas mokytojas gali turėti daug mokinių ir per mažai pagalbos. Tai nėra vaiko kaltė, ir vien mokytojo kaltinimu problema neišsprendžiama. Autistiškų mokinių patirčių apžvalgos rodo, kad daugeliui jaunų žmonių bendrojo ugdymo mokykla yra sudėtinga bei daug socialinių reikalavimų kelianti aplinka [10]. Įtraukusis ugdymas reikalauja autizmo specifiką suprantančių žinių ir aplinkos pritaikymų, o ne vilties, kad vien mokytojo geranoriškumo pakaks sisteminei problemai išspręsti [11].

Vieni vaikai visą dieną mokykloje laikosi, o namuose palūžta. Kiti sunkumus parodo dar mokykloje, nes jų riba pasiekiama būtent ten. Abiem atvejais pradėti verta nuo to paties: nemanyti, kad elgesys pats save paaiškina. Klausti, ką žmogaus nervų sistema bando parodyti ir ką galima pakeisti aplink jį.

Pilnas kalendorius dar nepasako, ar diena yra įveikiama. Dvi valandos gali būti lengvos arba nepakeliamos, priklausomai nuo sensorinės aplinkos, nežinomybės, socialinių lūkesčių, fizinės sveikatos, prieinamos pagalbos ir to, kas vyko prieš tai. Planuoti pagal kainą nereiškia prašyti iš žmogaus mažiau įsitraukti į gyvenimą. Tai reiškia sudaryti galimybę dalyvauti neprašant ignoruoti savo kūno, slėpti poreikių ar prarasti ryšį su savimi vien tam, kad pavyktų išbūti.


Skaitykite toliau


Literatūra

  1. Bertilsdotter Rosqvist, H., Hultman, L., & Hallqvist, J. (2023). Energy management: Experiences of young autistic adults in work, leisure activities and relationships. Alter, 17(3), 25–38. Prieiga internete: https://journals.openedition.org/alterjdr/2429
  2. Robertson, A. E., & Simmons, D. R. (2015). The sensory experiences of adults with autism spectrum disorder: A qualitative analysis. Perception, 44(5), 569–586. Prieiga internete: https://journals.sagepub.com/doi/10.1068/p7833
  3. Demetriou, E. A., Lampit, A., Quintana, D. S., Naismith, S. L., Song, Y. J. C., Pye, J. E., Hickie, I. B., & Guastella, A. J. (2018). Autism spectrum disorders: A meta-analysis of executive function. Molecular Psychiatry, 23(5), 1198–1204. Prieiga internete: https://www.nature.com/articles/mp201775
  4. Field, S. L., Williams, M. O., Jones, C. R. G., & Fox, J. R. E. (2024). A meta-ethnography of autistic people’s experiences of social camouflaging and its relationship with mental health. Autism, 28(6), 1328–1343. Prieiga internete: http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/13623613231223036
  5. Klein, M., Witthöft, M., & Jungmann, S. M. (2025). Interoception in individuals with autism spectrum disorder: A systematic literature review and meta-analysis. Frontiers in Psychiatry, 16, 1573263. Prieiga internete: https://www.frontiersin.org/journals/psychiatry/articles/10.3389/fpsyt.2025.1573263/full
  6. Lewis, L. F., & Stevens, K. (2023). The lived experience of meltdowns for autistic adults. Autism, 27(6), 1817–1825. Prieiga internete: https://autismspectrumresearch.com/wp-content/uploads/2023/01/accepted-version-the-lived-experience-of-meltdowns-for-autistics-adults.pdf
  7. Raymaker, D. M., Teo, A. R., Steckler, N. A., Lentz, B., Scharer, M., Delos Santos, A., Kapp, S. K., Hunter, M., Joyce, A., & Nicolaidis, C. (2020). „Having all of your internal resources exhausted beyond measure and being left with no clean-up crew“: Defining autistic burnout. Autism in Adulthood, 2(2), 132–143. Prieiga internete: https://journals.sagepub.com/doi/10.1089/aut.2019.0079
  8. Neville, F., Sedgewick, F., McClean, S., White, J., & Bray, I. (2026). Reacting, retreating, regulating, and reconnecting: How autistic adults in the United Kingdom use time alone for well-being. Autism in Adulthood, 8(1), 79–89. Prieiga internete: https://journals.sagepub.com/doi/10.1089/aut.2024.0148
  9. Kapp, S. K., Steward, R., Crane, L., Elliott, D., Elphick, C., Pellicano, E., & Russell, G. (2019). „People should be allowed to do what they like“: Autistic adults’ views and experiences of stimming. Autism, 23(7), 1782–1792. Prieiga internete: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1362361319829628
  10. Horgan, F., Kenny, N., & Flynn, P. (2023). A systematic review of the experiences of autistic young people enrolled in mainstream second-level schools. Autism, 27(2), 526–538. Prieiga internete: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/13623613221105089
  11. Petersson-Bloom, L., & Holmqvist, M. (2022). Strategies in supporting inclusive education for autistic students: A systematic review of qualitative research results. Autism & Developmental Language Impairments, 7, 23969415221123429. Prieiga internete: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/23969415221123429
  12. Morgan, B., Nageye, F., Masi, G., & Cortese, S. (2020). Sleep in adults with autism spectrum disorder: A systematic review and meta-analysis of subjective and objective studies. Sleep Medicine, 65, 113–120. Prieiga internete: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1389945719302576?via%3Dihub
  13. Miserandino, C. (2003). The Spoon Theory. Prieiga internete: https://www.butyoudontlooksick.com/articles/written-by-christine/the-spoon-theory

Žurnalo rengimą finansuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/29-numeris/

Į viršų