Tikriausiai didžiausia nemokama informacijos sankaupa apie autizmą lietuvių kalba: žurnalas „Lietaus vaikai”. Visus numerius galima nemokamai skaityti atsisiunčiant PDF formatu. Jei patogiau, galite atsispausdinti savo reikmėms ar nunešti kokį straipsnį močiutei ar mokytojai. Mano straipsniai taip pat publikuojami šiame žurnale.
Paspaudus ant paveikslėlio pateksite į LAA „Lietaus vaikai” puslapį, kur rasite visus žurnalo numerius.
.
.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” leidžiami leidiniai įprastai būna aukštos kokybės turinio, tinkami ir pradedantiems pažinti autizmą, ir jau pažengusiems. Šiuos leidinius turiu ir pati – savišvietai 🙂
Paspaudus ant paveikslėlio pateksite į LAA „Lietaus vaikai” e.parduotuvę „Tomas ir Atomas”, leidinių skyrių.
.
Prof. Stephen Porges – vienas svarbiausių mano suvokimui mokslininkų-edukatorių. Prieš daugiau nei 30 metų jis pasauliui pristatė modelius, kaip veikia simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema, ir jo dėka įsigalėjo suvokimas apie tris būsenas: „ramybės ir augimo būsena”, „kovok arba bėk”, „sustink arba apsimesk negyvu/nematomu”. Šis modelis yra kritiškai svarbus norint suprasti autistiškų ir kitų asmenų nervų sistemas, elgesį, reakcijas, gebėjimų pokyčius, poreikius gebėjimams įgyti bei sąlygas santykio kūrimui. Internete anglų k. yra labai daug nemokamos informacijos, taip pat yra ir mokamos knygos, kitas turinys.
Ant šio profesoriaus „pečių atsistojo”, t.y. jo idėjas pratęsė daug kitų autorių, pvz., Bessel van der Kolk (jo knyga lietuviškai „Kūnas mena viską”), Mona Delahooke (jos knyga lietuviškai „Dėmesingas auklėjimas”) ir kiti.
Paspaudus ant paveikslėlio pateksite į video su trumpu paaiškinimu apie polivagalinę teoriją (anglų k.).
Dr. Ross Greene – vienas mano mėgiamiausių mokslininkų-edukatorių. Esama nemažai nemokamų paskaitų youtube, informacijos internete. Tiesiog įveskite į paiešką „Ross Greene” ir atrasite daug nemokamos informacijos. Jo šūkis „Kids do well if they can” (laisvai verčiant, vaikai gerai elgiasi/yra sėkmingi, jei pajėgia).
Jis daug komunikuoja apie strategijas darbui su vaikais, kuriems „šaudo visi kamščiai”, t.y. kai vaikai praranda savireguliaciją. Kompromisų paieškos, nusileidimas ir kontrolės perėmimas – kada, kaip ir kodėl.
R. Greene unikalus dar ir tuo, kad randa kalbą tiek su raida grįstais specialistais, tiek su biheviorizmo šalininkais – tai labai reta specialistų bendruomenėje. Lietuviškai bibliotekose galima rasti jo knygą „Nevaldomų vaikų nebūna”, angliškai ši knyga vadinasi „The Explosive child”.
Paspaudus ant paveikslėlio pateksite į video, kur Dr. Ross Greene kalbasi įvairiomis temomis. (anglų. k.)
Prof. Stanley Greenspan sukurtas DIR modelis man sudėliojo suvokimą apie ankstyvąją raidą. Būtent socialinę – emocinę raidą, kuriai kritiškai reikia pastiprinimo autizmo kontekste. Raida – logiška įgūdžių grupių seka. Auginant vaiką su daugiau iššūkių, net analizuojant savo pačios iššūkius, gana naudinga suprasti tas įgūdžių sekas.
Paspaudus ant paveikslėlio atsidarys Youtube video. Jam daugiau nei 30 metų, tad ir kalba senų laikų. Nuo to laiko atsirado įvairių patobulinimų 🙂 . Tačiau jei pažiūrėsime Lietuvoje esantį suvokimą apie raidą, dažnai jis vis dar atsilieka daugiau nei 30 metų… o autizmas priskiriamas „įvairiapusiems raidos sutrikimams”, kur pagrindiniai iššūkiai siejasi su socialiniais aspektais ir ankstyvąja raida… Tad toks senas senas video, bet vis dar aktualus.