Laura Valionienė 2020m.
Skirtingų šeimų požiūris į vaikų auklėjimą gali labai skirtis, jos gali taikyti skirtingus auklėjimo metodus, tačiau visi sutaria, kad kai vaiko ar paauglio elgesys tampa pavojingas jam pačiam ar aplinkai, reikia saugaus sprendimo. Profesionalaus krizių valdymo asociacijos (angl. Profesional Crisis Management Association) siūloma PCM metodika apibūdinama kaip šiuolaikiška, saugi, etiška ir efektyviausia krizių valdymo sistema, kuri šiuo metu egzistuoja pasaulyje.
Nepageidaujamas elgesys ar jau krizė?
Nepaisant visų specialistų ir tėvų pastangų, autistiškam asmeniui tam tikrose situacijose gali pasireikšti nepageidaujamas ar krizinis elgesys. Tad pirmiausia reikėtų atskirti šiuos terminus. Pagal PCM taikomą apibrėžimą, krizinis elgesys – tai besitęsianti agresija, savęs žalojimas ar aplinkos niokojimas. Jei asmuo, išliedamas emocijas, kartą trenkė plaštaka per stalą, jei vaikas išpylė puodelį su vandeniu ar pradėjo šūkauti parduotuvėje – tai dar ne krizinis elgesys. Tai tik nepageidaujamas elgesys.
Kai kyla grėsmė, kad bus sužeisti kiti asmenys, niokojamas turtas ar asmuo žaloja pats save, būtina nedelsiant imtis veiksmų situacijai suvaldyti. Krizinį elgesį demonstruojantys asmenys dažnai patys susižeidžia. JAV pastebėta, kad slaugos institucijoje mirtys neretai ištikdavo būtent siekiant suvaldyti tokias sudėtingas situacijas. Norint sumažinti sužeidimų ir mirčių skaičių, 1981 metais patyręs terapeutas, elgesio analitikas Nealas Fleisigas sukūrė klinikinę intervenciją PCM, pagrįstą etiškomis, saugiomis, neskausmingomis biomechaninėmis technikomis.
Svarbu į krizinį elgesį reaguoti tinkamai
Pavyzdžiui, jaunuolis trenkė jį prižiūrinčiam slaugytojui, dėl to fiziškai suvaržomos jo judėjimo galimybės. Netgi nusiraminęs jis laikomas suvaržytas tikintis, kad tokia bausmė sumažins nepageidaujamo elgesio tikimybę ateityje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai imobilizacija, arba neleidimas judėti, taikoma vos asmuo pradeda ryškiau reikšti emocijas. Pagal PCM metodiką, tai yra perteklinė jėga ir netinkamas jos panaudojimas pažeidžiant asmens orumą.
Jei taikomi netinkami metodai, skausmingos fizinės intervencijos, kriziniu elgesiu pasižymintis asmuo gali pradėti netinkamai elgtis vien bijodamas to, kas jam gali nutikti. Suvokimas, kad esi silpnesnis, nieko negalintis pakeisti ir esi skriaudžiamas, yra psichologiškai traumuojanti patirtis. Laikui bėgant tai lemia tokius psichikos sutrikimus kaip nerimas ir (ar) depresija, kurie tik didina krizinio elgesio tikimybę. Pagal PCM metodiką, taikoma mažiausia efektyvi kontrolė, asmuo jaučia, kad greičiau nurimdamas gali daryti įtaką suvaržymo pobūdžiui ir trukmei.
Kad nebūtų naudojama perteklinė jėga, svarbu, jog asmuo, kuriam taikoma fizinė intervencija, galėtų aktyviai dalyvauti procese, o ne būti pasyvus dalyvis. Todėl krizinis elgesys trumpėja, krizė lengvėja, o tada mažesnė traumų tikimybė, lengviau grįžtama į veiklas.
Krizinio elgesio prevencija
PCM metodika pabrėžia krizinio elgesio prevencijos svarbą. Klasikinis pavyzdys: mokytojas liepia pradėti veiklą, o mokinys nenori. Standartiškai situacija prasideda nuo atsakymo „ne, nedarysiu“ ar panašiai. Tokiu atveju mokytojas padidina spaudimą, o mokinys – pasipriešinimą, kol galiausiai tai perauga į agresiją ir fizinį sulaikymą. Siekiant išvengti agresijos, verta ieškoti strategijų, kurios sumažintų spaudimo pojūtį, o kartu ir agresijos pasireiškimo tikimybę. Sukūrus tinkamą mokytojo ir mokinio santykį, galima gerokai sumažinti agresijos pasireiškimo atvejų skaičių. Vis dėlto ne visais atvejais netinkamas elgesys pasireiškia dėl mokytojo ir mokinio bendravimo ypatumų.
Neretai aplinkos dirgikliai, fiziologiniai pojūčiai, santykiai su kitais mokiniais gali išbalansuoti emocinę būseną ir išprovokuoti situacijas, kurioms suvaldyti reikalinga fizinė intervencija. Taigi labai svarbu žinoti netinkamo elgesio priežastis ir ieškoti būdų, kaip būtų galima jų išvengti, sumažinti jų įtaką, suteikti mokiniui tinkamų įrankių socialiai priimtinais būdais išreikšti savo jausmus ir pojūčius.
PCM specialistai akcentuoja, kad svarbu ieškoti strategijų, kurios padėtų išvengti krizinio elgesio, ir pastebint prasidėsiantį netinkamą elgesį aktyviai imtis priemonių pavojingoms situacijoms išvengti.
Ar Lietuvoje turime PCM specialistų?
Šių metų vasario 6–9 dienomis pirmieji aštuoni asmenys Lietuvoje gavo PCM metodikos praktikų sertifikatus – įgijo teisę praktikuoti, bet ne mokyti kitus. Šiuos kursus organizavo VšĮ „Sėkmingi vaikai“, ABA metodikos mokymų ir praktikos centras. Kursai – teorinė ir praktinė dalys bei egzaminas – truko keturias dienas. Mokantis technikų keičiamasi vaidmenimis, t. y. mokomasi ir taikyti fizines intervencijos technikas, ir patiriama, koks jausmas, kai jos taikomos tau. Dalyviai pajuto, kad tai neskausminga, pagarbu ir efektyvu. Keli iš jų buvo autistiškų vaikų tėvai. Jie visi sutiko, kad jaustųsi ramiau, jei šiuos metodus gebėtų taikyti pirmosios pagalbos teikėjai, specialiųjų mokyklų darbuotojai, dienos centruose ar gydymo įstaigose dirbantys asmenys.
„Lietuvoje susidūrę su kriziniu elgesiu einame bandymų ir klaidų keliu.“
Saulius Sakalauskas, Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojų padėjėjas
„Jungtinėje Karalystėje studijavau socialinį darbą. Ten pradėjau dirbti bendro gyvenimo namuose, kur gyveno suaugę asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimą, Dauno sindromą ar kitus sutrikimus. Mes, darbuotojai, namų gyventojams padėdavome dalyvauti dienos centrų veiklose.
Lietuvoje labai trūksta informacijos apie asmenį, su kuriuo teks dirbti, aiškių instrukcijų, kaip reikėtų elgtis tam tikru atveju, ypač jei susiduriama su kriziniu elgesiu. Kai į įstaigą atvyksta naujas asmuo, mes apie jį beveik nieko nežinome, trūksta dialogo su šeima. Labai reikia medicinos įstaigų ir mokyklų, dienos centrų bendradarbiavimo. Būna, kad centro lankytojo elgesys pavojingas jam pačiam ar aplinkiniams, bet mums tai staigmena. Pasikalbėjus su tėvais paaiškėja, kad taip jau yra buvę.
Jungtinėje Karalystėje kartu su asmeniu atkeliauja ir byla. Joje pateikiamas išsamus sąrašas, kokie dirgikliai neigiamai veikia asmenį, kaip jis elgiasi tam tikrose situacijose ir kaip jam padėti. Tai kitų specialistų sukaupta patirtis, o ji padeda specialistui suprasti, kokia pagalba žmogui reikalinga, ko galima tikėtis.
Jungtinėje Karalystėje labai aiškiai apibrėžta, ką turėtume daryti, jei, pavyzdžiui, asmuo pakelia kėdę ir ruošiasi ją mesti. Įstaigos investuoja į darbuotojų mokymus, kaip reaguoti kritinėse situacijose, kad būtų užtikrinamas visų saugumas. Po įvykusio krizinio elgesio aptariama, kas ir kodėl nutiko, ką buvo galima padaryti kitaip, kad būtų išvengta tokių situacijų. Priimtos strategijos laikosi visi darbuotojai. Asmeniui, kuriam gali pasireikšti krizinis elgesys, priskiriamas lydintis darbuotojas. Pasitaikydavo situacijų, kai, nepaisant visų darbuotojų pastangų ir skirtų medikamentų, nepavykdavo jų išspręsti. Tada vadovai kviesdavosi specialistų iš šalies, kad šie padėtų rasti alternatyvių sprendimų.
Lietuvoje neapibrėžta, ką daryti susidūrus su kriziniu elgesiu, nėra strategijos. Darbuotojams nerengiami mokymai, kiekvienas elgiasi taip, kaip moka, kaip kažkur išgirdo. Reikia ne tik teorinio pasirengimo, bet ir praktinių žinių iš specialistų, kurie patys yra ar buvo praktikai. Deja, mūsų šalyje dažniausiai einame bandymų ir klaidų keliu.“
Parengta pagal www.pcma.com teikiamą informaciją.
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2020 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/6-numeris/