Laura Valionienė 2021m.
Vakarų kultūroje akių kontaktas labai svarbus: juo perduodama daug neverbalinės informacijos, subtilios socialinės žinutės, išreiškiamas dėmesingumas. Daugelis apie tai nė nesusimąsto – tai natūralus elgesys. O autistiškiems žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – žiūrėjimas į akis gali būti iššūkis. Vis dar diskutuojama, ar reikėtų iš autistiško asmens reikalauti akių kontakto, ar visgi toks spaudimas yra žalingas.
Akių kontaktas – socialinis reiškinys, kuris ne visiems svarbus
Pradedant analizuoti akių kontakto poreikio klausimą, pirmiausia verta suprasti, kad tai nėra biologinis poreikis, o socialinis, kultūrinis ypatumas. Taigi žiūrėti į akis mes tarsi mokomės kaip socialiai priimtino elgesio. Kai kuriose Azijos šalyse intensyvus akių kontaktas laikomas agresijos, nepagarbos išraiška. O Vakarų kultūroje akių kontakto nepalaikymas gali būti priimtas kaip nedėmesingumas, nesidomėjimas. Todėl autistiškų vaikų tėvai ir specialistai dažnai išsikelia tokį tikslą – „sieksime, kad žiūrėtų į akis“.
Autistiški asmenys ne visada žino, kad žiūrėjimas į akis yra socialinė norma. „Tik sulaukusi dvidešimties kažkurioje knygoje perskaičiau, kad socialiai priimtina kalbantis žiūrėti vienas kitam į akis. „Kaip įdomu, – pagalvojau, – reikia ir man pamėginti!“ Man įdomu tyrinėti žmonių veido bruožus, jo formą, mimiką, odos struktūrą. Bet pažvelgus tiesiai į akis, užplūsta nerimas, susikaustau, galiu pradėti drebėti. Kuo mažiau pažįstamas žmogus, ypač vyras, tuo nejaukiau jaučiuosi“, – savo patirtimi dalijasi Justė, 31 metų autistiška moteris.
Ne visi autistiški asmenys nežiūri į akis
Svarstoma, ar nežiūrėjimas į akis gali būti laikomas vienu iš pirmųjų simptomų, padedančių įtarti autizmą kūdikiui iki šešių mėnesių. Tačiau tai nėra tikrasis autizmo bruožas. Mitas, kad visi autistiški asmenys vengia žvilgsnio į akis. Šis mitas ne tik gajus, bet ir kenksmingas: netgi kai kurie konsultuojantys psichiatrai įsitikinę, kad akių kontaktą palaikantis asmuo negali būti autistiškas. O tai gali lemti ne tik klaidingą diagnozę, bet ir užverti kelius tinkamai pagalbai.
Taigi tik dalis autistiškų asmenų nepalaiko akių kontakto. Priežastys gali būti skirtingos. Mokslinės studijos (1) išskiria dvi pagrindines priežastis: nesupratimą, kad tai svarbu, ir nemalonius pojūčius. Iš tikrųjų autistiškų asmenų bendruomenė dalijasi gerokai įvairesne iššūkių kilme: sensorinės integracijos sutrikimais, negebėjimu matyti veidų, fizinio skausmo pojūčiu žiūrint į akis, kylančiu nerimu, pernelyg stipriu kito žmogaus emocinės būsenos pajautimu ir pan. Taip pat kai kurie autistiški asmenys pažymi, kad kai kuriose situacijose, su kai kuriais žmonėmis jie gali palaikyti akių kontaktą, tačiau toli gražu ne visose. Jie dažniausiai pabrėžia, kad geba žiūrėti į akis, kai jaučiasi saugūs, atsipalaidavę, o negali, kai jaučia įtampą, esant konfliktinei situacijai, kai įtemptai mąsto ar jaučiasi nesaugūs.
Akių kontakto nepalaikymas gali būti siejamas su pakitusia neurologija
Ilgai manyta, kad autistiškiems asmenims tiesiog neįdomus tarpasmeninis bendravimas, todėl jie nepalaiko akių kontakto. Tačiau 2017 m. prof. Nouchine Hadjikhani su kolegomis atliktas tyrimas (2) parodė, kad toks autistiškų asmenų elgesys yra būdas sumažinti nemalonų, per didelį tam tikrų smegenų dalių aktyvumą. Taikydama funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) technologiją, tyrėjų komanda matavo autistiškų ir kontrolinės grupės asmenų smegenų aktyvumo skirtumus. Buvo leidžiama žiūrėti laisvai arba prašoma žiūrėti būtent į akis. Smegenų centrų aktyvumas buvo panašus abiejose grupėse, kai buvo leidžiama žiūrėti laisvai. O autistiškiems asmenims žiūrint būtent į akis, kai kurie jų smegenų centrai buvo pernelyg stipriai veikiami. Tai buvo ypač ryšku stebint išsigandusius veidus, bet panašus efektas pastebėtas ir jiems stebint laimingą, piktą ar neutralią veido išraišką.
Šie atradimai pagrindžia vieną iš hipotezių, kuri autizmo bruožų ir iššūkių kilmę sieja su smegenų aktyvinimo ir slopinimo mechanizmų pakitimais. Aktyvinant stimuliuojamos tam tikros smegenų dalys, slopinant jų funkcijos grįžta į įprastą pusiausvyrą. Manoma, kad tokie pakitimai kyla dėl įvairių genetinių ir aplinkos veiksnių. Turint omenyje akių kontakto palaikymą, tokie pakitimai galbūt lemia veidų suvokimą.
Su rega susiję neurologiniai pokyčiai gali veikti gebėjimą žiūrėti į akis. Pojūčių pakitimai – vieni pagrindinių diagnostinių autizmo kriterijų. Yra nedidelė subgrupė autistiškų asmenų, kuriems kyla problemų dėl centrinio matymo – jų akys visiškai sveikos, bet smegenyse kitaip apdorojama informacija. Tokių iššūkių turintys vaikai paprastai ne tik nežiūri į akis, bet ir vengia atlikti užduotis, objektus nagrinėja periferiniu matymu. Taigi jie ne nenori žiūrėti į akis, o tiesiog fiziškai to negali.
Jei nežiūri, vadinasi, nedėmesingas?
Specialistai ir pedagogai neretai buvo mokomi pirmiausia atkreipti vaiko dėmesį ir tik tuomet pateikti instrukcijas. Dažnai rekomenduojama: jei vaiko elgesys išduoda, kad dėmesys „pabėgo“, turėtume iš naujo jį sugrąžinti prie veiklos. Tėvai, pedagogai bando atkreipti dėmesį sakydami: „pažiūrėk į mane“, „pažiūrėk man į akis“, „atsisuk“. Dažniausiai manoma, kad, jei pavyksta išlaikyti akių kontaktą, pavyksta išlaikyti ir dėmesį, o nepaklūstantieji nesutelkia ar nekreipia dėmesio. Jei autistiškas vaikas nesugeba išlaikyti akių kontakto „pakankamai ilgai“, prašymas neretai tampa reikalavimu. Jei autistiškas asmuo ir toliau nežiūri į akis, gali prasidėti klaidingos interpretacijos ir visiems sukelti įtampos. Ar prašyti pažiūrėti į akis yra išmintinga, priklauso ir nuo autistiško asmens, ir nuo aplinkybių, susijusių su tokiu pageidavimu (3).
Pasirinkimo dilema – klausytis ar palaikyti akių kontaktą?
Kai yra sensorinės integracijos pakitimų, iššūkių gali kilti prireikus panaudoti kelis pojūčius vienu metu. Pavyzdžiui, žiūrėti ir klausytis. „Kalbėdama pašnekovui į akis tik žvilgteliu. Apie 80 procentų laiko žiūriu aplink. Žiūrėti į akis labai nejauku. Jei klausydamasi prisiverčiu pažvelgti į akis, nebegirdžiu, kas man sakoma“, – prisipažįsta Karolina, 26 metų autistiška mergina. Taigi, jei žvilgsnio atkreipimo tikslas yra dėmesingumas, reikalavimas palaikyti akių kontaktą duoda priešingą rezultatą, nei siekiama.
Daliai tėvų ir specialistų vis dar svarbus akių kontaktas. Tačiau bandymas jį išsireikalauti gali būti labiau kenksmingas nei naudingas. Autistiški asmenys, kaip ir visi žmonės, vengia nemalonių dalykų. Kuo labiau versime iškęsti tai, kas nemalonu, tuo daugiau įvairių iššūkių susikursime. Vis didinamas vidinis nerimas galiausiai gali virsti depresija, agresija, neurozėmis ir kitais nepageidaujamais sutrikimais. Ir tai daug didesnė problema nei žvilgsnio nusukimas.
Žingsnis po žingsnio
Hanen metodo kūrėjai turi keturis patarimus, kaip padėti vaikui natūraliai suprasti, kodėl ir kada žiūrime žmonėms į akis (4).
- Veidas prieš veidą – būti tame pačiame akių lygyje. Jei žaisdamas vaikas atsigula ant grindų, suaugęs žmogus taip pat turėtų atsigulti šalia. Kai vaikas sėdi prie stalo, sėskitės šalia, bet ant žemesnės kėdutės. Tada vaikas lengviau pastebės akis, žvilgsniai natūraliai susitiks, kai jis norės pasidalyti kokiu nors džiaugsmingu dalyku.
- Laukti, laukti, laukti! Visada šiek tiek luktelėkite prieš pagrindinę veiklos dalį. Pavyzdžiui, prieš paleisdami mašinėlę nuo rampos ar prieš pūsdami muilo burbulus. Tai natūraliai patraukia vaiko dėmesį ir sukuria laukimo atmosferą. Jei tuo metu suaugęs žmogus yra tame pačiame akių lygyje, labiau tikėtina, kad vaikas žvilgtelės bandydamas suprasti, kas bus toliau, ar bandydamas žvilgsniu paprašyti tęsti. Ir tai įtraukimas, o ne reikalavimas.
- Priežastis pasižiūrėti – padaryti ką nors netikėto, tyčia suklysti. Tai vienas iš galimų būdų patraukti vaiko dėmesį ir paskatinti akių kontaktą. Jei apaunamas batas ne ant tos kojos, dėlionės detalė įdedama ne į tą vietą, vaikui smalsu, kas čia nutiko, maga žvilgsniu paprašyti ištaisyti klaidą.
- Tinkamos veiklos pasirinkimas – daugeliui mažesnių autistiškų vaikų sudėtinga žaidžiant perkelti dėmesį nuo žaislo į asmenį. Tai reiškia, kad paskatinti akių kontaktą gali būti sudėtinga užduotis. Gerokai paprasčiau tai daryti pasirenkant žaidimus, kurie žaidžiami tik su kitu žmogumi, pavyzdžiui, gaudynes, slėpynes, ar tiesiog kutenant vaiką. Tada lengviau dėmesį kreipti į žmogų, o ne į objektą. Jei stabtelima prieš pat esminį momentą, labiau tikėtina, kad vaikas išreikš norą žaisti toliau būtent žvilgsniu.
Vienas svarbiausių elementų lavinant akių kontaktą yra suaugusiųjų supratimas, kad efektyviausiai veikia motyvuojančios kasdienės veiklos. Kai vaikas jaučiasi laimingas, jam linksma, jis yra natūraliai įsitraukęs į veiklą. Labai svarbu, kad žvilgsnių susitikimai būtų kupini džiaugsmo, o ne įtampos.
Požiūris – vienas iš esminių elementų
Vieniems autistiškiems asmenims akių kontaktas nekelia jokių pastebimų iššūkių, kiti gali jį palaikyti ar imituoti, tačiau nemato didelės prasmės, tretiems akių kontaktas gali būti neįveikiamas ar pernelyg sekinantis iššūkis. Pagarbus asmeniui ir jo jausmams, nedramatizuojantis kitoniškumo, įtraukiantis, o ne reikalaujantis ir verčiantis mokymas gali palengvinti akių kontakto prasmės ir džiaugsmo pažinimą. Tačiau ir išlaikomas ypatumas neturėtų būti smerktinas ar labai trukdantis gyventi. Daugybė autistiškų asmenų, nepalaikančių akių kontakto, puikiai prisitaiko visuomenėje, dirba, kuria santykius. Kitoks nereiškia, kad prastesnis.
Naudota literatūra
1) Ericson, C., Shaffer, R. (2017). Eye contact is aversive for some adults with autism. Spectrum news. Prieiga internetu https://www.spectrumnews.org/opinion/viewpoint/eye-contact-aversive-adults-autism/
2) Hadjikhani, N., Johnels, J. Å, Zürcher, N. R. ir kiti. (2017). Look me in the eyes: constraining gaze in the eye-region provokes abnormally high subcortical activation in autism. Scientific Reports. Prieiga internetu https://www.nature.com/articles/s41598-017-03378-5
3) Stewart, R. Should We Insist on Eye Contact with People who have Autism Spectrum Disorders. Indiana Resource Center for Autism. Prieiga internetu https://www.iidc.indiana.edu/irca/articles/should-we-insist-on-eye-contact-with-people-who-have-autism-spectrum-disorders.html
4) Lowry, L. Four Tips for Helping Children with Autism Make Eye Contact. The Hanen Centre. Prieiga internetu http://www.hanen.org/Helpful-Info/Articles/Four-Tips-for-Helping-Children-with-Autism-Make-Ey.aspx
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2021 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/12-numeris/