Laura Valionienė 2020m.
Kelionės su autistišku vaiku daugeliui šeimų yra vienas iš iššūkių, kuriuos tenka įveikti. Po kelių nesėkmingų, daug įtampos sukėlusių bandymų nemažai šeimų ilgam atsisako šios idėjos. Tačiau gerai suplanuotos kelionės gali tapti įmanomos ir netgi malonios. Šiame straipsnyje apžvelgsime, į ką būtina atkreipti dėmesį, kad kelionė būtų sklandesnė.
Keliauti irgi reikia mokytis
Mokytis keliauti tenka ne tik autistiškam vaikui, bet ir visai šeimai. Bandymai keliauti įprastai tikintis, kad vaikas prisitaikys – kam gi nepatinka atostogos? – dažnai baigiasi visiems šeimos nariams sugadinta nuotaika. Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir keliauti mokykitės visus metus. Svarbiausia – atsižvelgti į autistiško vaiko poreikius ir rasti būdų, kaip išspręsti įvairias situacijas.
Galima pradėti treniruotis net neišvykstant iš savo miesto! Valandos ar pusdienio kelionės aplankant parką, žaidimų kambarį, muziejų, draugų namus, kavinę gali padėti suprasti, kas patinka, kiek laiko reikia tai veiklai, o galbūt suprasite, kad dar per anksti tokiam iššūkiui.
Dažna išvykose patiriama problema – nemokėjimas palaukti. Visiems vaikams laukimas nėra malonus, o autistiškam vaikui – tai rimtas iššūkis. Jei vaikas šio įgūdžio dar neįvaldė, reikėtų mokytis arba nesirinkti vietų, kur teks laukti eilėje, kelionių su gidu ir grupe, kai teks vizito ritmą derinti prie kitų. Kai kuriems laukti negalintiems vaikams gali būti veiksmingos įvairios strategijos, padedančios nejausti nuobodulio. Pavyzdžiui, pasiūlymas nueiti iki suoliuko ir suvalgyti obuolį, planšetinis kompiuteris, knyga, tam tikra veikla, kuria galima užsiimti trumpiau ir nesunku nutraukti.
Darykite pertraukas. „Google Maps“ programėlėje arba puslapyje įvedę žodžius „žaidimų aikštelė“, žemėlapyje pamatysite pasiūlymų, ką galima aplankyti. Jei keliaujate į kitą šalį, paiešką reikėtų atlikti tos šalies kalba.
Turizmo objektuose rekomenduojama rinktis valandas, kai ten mažiausia lankytojų. Mažiau žmonių reiškia mažiau eilių, garsų, judėjimo, netgi mažiau kvapų. Jei norimą aplankyti objektą susirasite „Google Maps“ puslapyje arba programėlėje, galėsite sužinoti, kokiu metu objekte būna mažiausiai lankytojų.
Dalis sėkmės – tinkamas kelionės objektų pasirinkimas
Jei norite, kad kelionė praeitų sklandžiai, planuokite ją atsižvelgdami į vaiko poreikius ir pomėgius. Jums galbūt būtų įdomu praleisti pusdienį Malborko pilyje, su gidu apžiūrint galybę salių ir eksponatų, bet jūsų vaikui tai gali atrodyti visiškai neįdomu. Galbūt jis norės greičiau iš ten pabėgti arba atsisakys apskritai kur nors eiti, o visos šeimos patirtis taps labai neigiama. Jei vaikui įdomūs gyvūnai, jam gali patikti zoologijos sodas ar Jūrų muziejus.
Jei auginate labai aktyvų vaiką, savaitės poilsis pajūrio paplūdimyje gali nepavykti. Paprastai aktyviems vaikams norisi eiti, veikti, jiems sunku nusėdėti vienoje vietoje. Per bandymus ir klaidas patirsite, kokios kelionės labiausiai tinka jūsų vaikui ir šeimai.
Auginate itin emociškai jautrų vaiką ir nejauku keliauti ten, kur daug žmonių? Rinkitės keliones gamtoje: prie ežerų, piliakalnių, miškų, pažintiniais takais. Lietuvoje turime daug tokių objektų, tad iš pradžių galima susiplanuoti, pavyzdžiui, ryto išvyką į artimiausią piliakalnį. Galbūt prisijaukinę tokias keliones savo šalyje ryšitės ir panašiems užsienio turistiniams objektams?
Vis dėlto autistiški žmonės neretai sako, kad net ir teigiamos emocijos bei patirtys juos labai vargina. Siekiant išvengti emocinių ir sensorinių perkrovų, reikėtų riboti veiklas ir pakankamai laiko pabūti viešbučio kambaryje. Tačiau yra vaikų, kurie gali visą dieną keliauti, ir jiems tai nėra joks iššūkis.
Kelionėje būtina išlaikyti rutinos elementus
Įprastos raidos asmenims būtent kasdienybės pakeitimas, nauji įspūdžiai ir patirtys yra tai, kas skatina keliauti. Autistiški vaikai nemėgsta netikėtumų. Autistiškam vaikui nežinomybė gali sukelti tiek daug nerimo, kad jam bus sudėtinga mėgautis nauja aplinka ar patirtimi bei valdyti emocijas.
Su vaiku aptarkite kelionės planus – galima žiūrėti nuotraukas, filmukus apie vietas, kurias lankysite. Naudinga prieš lankant objektą papasakoti, kokių garsų gali tikėtis.
Pasistenkite kelionės metu išlaikyti rutiną kuo panašesnę į įprastą. Jei vaikas keliasi, valgo, gulasi tam tikru laiku, ryte mėgsta aktyvias veiklas, o po pietų pabūti ramiai, pasistenkite tokį ritmą išlaikyti ir kelionėje. Galbūt pamatysite ar nuveiksite mažiau, bet kelionė praeis sklandžiau. Apgalvokite vaiko dienos rutiną, pasiimkite jam būtinų daiktų, kad jis jaustųsi kaip namuose.
Dienotvarkė gali padėti priimti pokyčius. Ji leidžia numatyti, kas vyks, kiek laiko, ir taip sumažinti patiriamą nerimą.
Pavyzdžiui:
8.00–9.00 val. pusryčiai;
9.00–9.20 val. važiavimas autobusu;
9.20–12.00 val. pasivaikščiojimas mieste;
12.00 val. pietūs;
13.00–13.20 val. važiavimas autobusu į viešbutį ir t. t.
Rekomenduojama sudaryti ir vizualinę dienotvarkę.
Sensorika kelionėse
Autistiški asmenys dažnai turi sensorinių pakitimų, tai reiškia, kad jų pojūčiai gali būti stipresni arba silpnesni nei įprastos raidos asmenų. Jei pojūčiai per stiprūs, tokie dirgikliai kaip garsas, šviesos, besikeičiantys vaizdai, kvapai gali būti itin nemalonūs, varginantys ar net fiziškai skausmingi. Vaiką gali ištikti sensorinė perkrova. Tai panašu į afekto būseną, kai asmuo gali elgtis neadekvačiai ir negali kontroliuoti savo veiksmų. Siekiant jos išvengti, reikėtų lankytis sensoriškai tinkamose vietose. Jautrios klausos vaikams netgi stiprus lietus, barbenantis į mašinos stogą, gali sukelti emocijų proveržį ar stipriai nuvarginti. Tokiu atveju pravers ausinės. Jei akys jautrios šviesai, reikėtų pasirūpinti saulės akiniais.
Jei sensoriniai pojūčiai per silpni, vaikai dažnai pasižymi pojūčių siekiančiu elgesiu. Pavyzdžiui, jei hipojautri propriocepcija, tikėtina, kad vaikui patiks lipti laiptais, šokinėti, eiti ilgesnį atstumą. Pagal tai galima pasirinkti kelionių objektus: apžvalgos bokštelius, pilies bokštus, į kelionės maršrutą įtraukti žaidimų kambarius ar rinktis nakvynes netoli žaidimo aikštelių, kur būtų galima lipti, šokinėti, čiuožti. Jei vaikas siekia taktilinių pojūčių, jam labai patinka vanduo, smėlis, tuomet verta išbandyti paplūdimius, vandens parkus, aplankyti žaidimų aikšteles, kur būtų smėlio ar vandens, nakvoti namuose su vonia, kad galėtų po dienos atsipalaiduoti.
Vaikų pojūčiai skirtingi, todėl nėra vieno visiems tinkančio recepto.
Kelionės lėktuvu – atskiro pasiruošimo reikalaujantis iššūkis
Skrisdami su autistišku vaiku, galite pasinaudoti pagalba oro uoste, pavyzdžiui, pirmi įlipti į lėktuvą arba paskutiniai, nelaukti eilėse ir panašiai. Vilniaus oro uostas siekia užtikrinti sklandžią keliavimo patirtį specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, todėl pradėjo bendradarbiauti su tarptautiniu socialiniu projektu „Nematomos negalios saulėgrąža“ (angl. Hidden Disabilities Sunflower Lanyard Scheme). Juo siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardyti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams – atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima, ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Šis projektas prasidėjo 2016 m. Londono Gatviko oro uoste, šiuo metu prie projekto prisijungė prekybos tinklai „Tesco“, „Marks & Spencer“, aviacijoje – Amsterdamo, Londono Heathrow, Niujorko JFK ir kiti didieji pasaulio oro uostai. Lietuvos oro uostai yra pirmieji Baltijos šalyse, prisijungę prie šios iniciatyvos.
Norėdami gauti saulėgrąžos juostelę, atvykite į bet kurį Lietuvos oro uostą, paprašykite jos prie vieno iš skrydžių registravimo stalų. Oro uosto darbuotojai atpažins šį aksesuarą ir bus pasiruošę jums skirti daugiau dėmesio ir laiko.
Taip pat reikėtų vaiką iš anksto paruošti skrydžiui, pavyzdžiui, rodant Vilniaus oro uosto ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ sukurtą edukacinį filmuką apie tai, kas laukia oro uoste. Jis sukurtas autistiškiems vaikams, bet labai naudingas bet kuriam pirmą kartą skrendančiam vaikui.
Kai jau esate lėktuve, reikėtų būti pasiruošus užimti vaiką. Pavyzdžiui, turėti piešimo priemonių, modelino, lego, mėgstamų ir naujų žaidimų, filmukų planšetiniame kompiuteryje.
Jei vaiko komunikacijos įgūdžiai nėra pakankamai geri, jis negalės pasakyti, kad jam užgulė ausis. Todėl naudinga pasirūpinti kietesniais guminukais ar kramtomąja guma. Lėktuvui kylant ir leidžiantis, vaikas turi sėdėti savo vietoje prisisegęs saugos diržu. Kai kuriems tai yra per didelis iššūkis. To irgi galima mokytis.
Vis dėlto keliauti lėktuvu gali ne visi autistiški vaikai, todėl apsvarstykite ir alternatyvų kelionės būdą.
Kaip pasiruošti miegoti ir valgyti svetimoje vietoje?
Net kai kuriems suaugusiesiems kartais gali būti sudėtinga užmigti ne savo lovoje. Prieš planuojant dviejų savaičių kelionę naudinga išsiaiškinti, kaip vaikas užmiega visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Galima aplankyti draugus, gimines, pasirinkti kelionę su nakvyne Lietuvoje.
Yra vaikų, kurie prisiriša prie kvapų ir kuriuos nuramina namų antklodėlė bei pagalvė. Jei nėra galimybės jų vežtis, galbūt verta pasiimti bent užvalkalus, kurie vaikui primintų jo lovą.
Jei vaikas kartais naktį prišlapina į lovą, vertėtų pasiimti ir paklotėlių.
Ne paslaptis, kad daugumos autistiškų vaikų mityba yra ribota. Kartais tėvai sako: „Jei mes išvažiuosime iš namų, jis badaus.“ Naudinga turėti savo užkandžių dėžutę, gertuvę visos kelionės metu. Kai kurie vaikai išalkę ar ištroškę darosi pikti. Matant augančią įtampą ar netgi jau pasireiškus nevaldomoms emocijoms, galima skubiai pašalinti biologinę nervingumo priežastį – alkį ar troškulį. Net kai priežastis – emocinė ar sensorinė perkrova, pasiūlymas atsigerti vaikui gali padėti nurimti.
Jei vaikas valgo tik specifinį maistą, gali būti naudinga nuomotis kambarį ar butą, kur būtų galima patiems pasigaminti maisto.
Pavalgyti kavinėje autistiškam asmeniui gali būti didelis iššūkis: veiksmas už lango, garsai, žmonės, kvapai iš virtuvės, poreikis laukti maisto ir ramiai sėdėti. Tačiau geriau pažinę vaiką, galbūt rasite būdą, kaip šeimai pavakarieniauti kavinėje. Pavyzdžiui, pasirinkti laiką, kai mažiau žmonių, atsisėsti prie staliuko toliau nuo virtuvės, maistą užsakyti vienam iš tėvų, o kitam su vaiku ateiti tik tada, kai patiekalai jau patiekti, naudoti ausines. Atraskite savo strategiją, kaip ramiai pavalgyti ne namie. Galbūt netikėtai sužinosite, kad jums puikiai sekasi ir be ypatingų strategijų.
Pasirūpinkite vaiko saugumu
Netgi tiesiog išėjimas iš namų su autistišku vaiku, kuris linkęs pabėgti, tėvams savaime gali kelti daug įtampos. Kelionėje saugumas svarbiausia. Reikėtų užtikrinti, kad vaikas visada turėtų informaciją, kuri padėtų jį identifikuoti, ir kontaktus, kaip su jumis susisiekti.
Galima pasigaminti pakabučių su kontaktine informacija, užsisakyti klijuojamų etikečių, naudotis sekimo technologijomis, programėlėje nustatyti galimybę sekti vaiko buvimo vietą ar bent ant rankos rašikliu užrašyti kontaktinį telefoną. Taip pat turėkite vaiko nuotrauką, kad esant poreikiui galėtumėte parodyti policijos pareigūnams.
Jei vaikas supranta kalbą ar geba suprasti socialines istorijas, reikėtų mokyti, kokiose situacijose kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, parduotuvės ar lankomo objekto darbuotojus. Visa tai naudinga keliaujant ne tik su autistiškais, bet ir įprastos raidos vaikais.
Keliaujant vertėtų nepamiršti ir neįgaliojo pažymėjimo, jei jį turite. Nėra tarptautinės pažymėjimo formos, kuria sutartinai naudotųsi visos Europos šalys, todėl kiekvienos šalies pažymėjimai atrodo skirtingai. Iki 2019 metų buvo sudėtinga pasinaudoti lietuvišku pažymėjimu, nes jame informacija buvo tik lietuvių kalba. Tačiau naujuosiuose, dabar išduodamuose pažymėjimuose pagrindinė informacija teikiama ir anglų kalba.
Su neįgaliojo pažymėjimu į daugybę lankytinų objektų autistiškas asmuo (kartais ir lydintis asmuo) gali patekti su nuolaida. Kai kurie muziejai, parkai turi savo programas ar kitokią pagalbą, pritaikytą autistiškiems asmenims. Paprastai informacija apie taikomas nuolaidas, teikiamą pagalbą skelbiama interneto puslapiuose. Nenustebkite, jei atėję nusipirkti bilieto, būsite informuoti, kad nuolaida taikoma tik tos šalies gyventojams, tačiau taip nutinka labai retai. Daugelis šalių neįgaliems asmenims taiko lengvatas ir viešajame transporte.
Jei turite neįgaliojo parkavimo kortelę, pasiimkite ir ją. Kartais tai padeda sutaupyti kelis kilometrus ėjimo, o tai kai kuriems vaikams gali būti labai svarbu, ypač grįžtant. Taip pat iš anksto pasidomėkite, ar mieste, į kurį vykstate, galima nemokamai statyti automobilį. Paprastai valstybinėse aikštelėse su neįgaliojo kortele parkavimas nemokamas, kai kur nemokamas tik neįgaliojo ženklu pažymėtose vietose.
Naudinga iš anksto pasidomėti, kaip neįgaliojo pažymėjimas vadinasi tos šalies, į kurią vykstate, kalba. Kartais dėl kalbos barjero kyla nesusipratimų, pavyzdžiui, kasininkė nemoka anglų kalbos, todėl nesupranta, kas parašyta pažymėjime. Tokiu atveju vienas išmoktas žodis gali jums sutaupyti keliolika ar keliasdešimt eurų. Dėl kalbos barjero parkavimo kortelė, kurioje yra neįgaliojo ženkliukas, kartais gelbsti labiau nei pats pažymėjimas.
Kai kuriems vaikams kelionės iš pradžių gali būti didelis iššūkis, bet tinkamai planuojant, mokantis, gali būti labai naudinga patirtis – paspartina jų raidą ir tampa puikia terapija. Be to, tai neįkainojamas šeimos laikas kartu.
Gerų ir sėkmingų kelionių!
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2020 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/8-numeris/