DIR® Floortime modelis: natūralia raida ir santykiu grįsta pagalba

Laura Valionienė 2019m.

Paulina Kuraitienė

DIR® Floortime metodika Lietuvoje yra nauja ir dar sunkiai atranda vietą nusistovėjusioje paslaugų asmenims su raidos sutrikimu rinkoje, bet vis daugiau autizmo paliestų šeimų bei specialistų atranda šio darbo modelio privalumus. Apie DIR® Floortime kalbamės su Paulina Kuraitiene. Ši specialioji pedagogė bei dviejų aktyvių berniukų mama, baigusi studijas Jungtinėje Karalystėje, dirba su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais jau daugiau nei dešimtmetį.

Kas įkvėpė pradėti dirbti su autistiškais vaikais?
Viskas prasidėjo nuo savanorystės, pagalbos specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Padėjau šeimai, kuri augino autizmo spektro sutrikimą turintį berniuką pagal Son-Rise metodiką. Mane sužavėjo, kad norint padėti augti ypatingiems vaikams, nuolat turi tobulėti ir augti pats. Ši šeima pakeitė mano gyvenimo kryptį. Tačiau Son-Rise metodika man negalėjo atsakyti į kai kuriuos kylančius profesinius klausimus, tad pradėjau ieškoti atsakymų kitur ir radau DIR® Floortime metodiką. Jų ugdymo filosofija labai artima Son-Rise, tačiau yra aiškiai išdėstyti raidos etapai, gairės. Lengviau suprasti, kur yra vaikas šiuo metu, ką ir kaip daryti toliau.

Taigi, kas yra DIR® Floortime?
DIR® modelis buvo sukurtas klinikinės psichologijos, psichiatrijos profesoriaus, pediatro dr. Stanley Greenspan 1979 metais. Šis modelis pristatė pamatinę žmogaus raidos struktūrą. Kiekviena pavadinimo raidė simbolizuoja svarbiausius modelio elementus: D (angl. Developmental) – modelis remiasi natūralia žmogaus raida, o raidos tarpsniai formuoja ugdymo tikslus. I (angl. Individual differences) – individualūs ypatumai, formuoja darbo metodus, pagal kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į jo sensorinį profilį, sudaromą sensorinę dietą, traumines patirtis, kultūrinį kontekstą, pomėgius. R (angl. Relationship-based) – emocinis ryšys yra modelio šerdis. Floortime yra DIR® modelio elementas – tai pagarba ir žaismingumu paremti pusiau struktūruoti užsiėmimai, kurių metu labai svarbu sekti vaiko vedimu, atsižvelgiama į vaiko pomėgius, o Floortime tikslai formuojami atsižvelgiant į funkcinės-emocinės raidos tarpsnius (modelio D elementas). Taigi Floortime yra neatsiejamas nuo pačio DIR® modelio, akcentuojant proceso svarbą, kuriame emocinis ryšys, natūralūs vaiko interesai tarsi „užkuria“ vaiko raidos procesus.

Funkcinės-emocinės raidos tarpsniai – kas tai?
Natūralią žmogaus raidą dr. Stanley Greenspan suskirstė į funkcinės-emocinės raidos tarpsnius, kurie integruoja plačiai žinomą mokymosi piramidę. Funkcinės-emocinės raidos tarpsnius išgyvename kiekvienas. Tačiau asmenims, turintiems tam tikrų raidos iššūkių, šių tarpsnių eiliškumas nėra natūralus, todėl jiems ypač svarbus šalia esančių tėvų, globėjų, terapeutų pastiprinimas ir pagalba. Išskiriami 6 pamatiniai raidos tarpsniai.

Pirmasis raidos tarpsnis – savireguliacija ir domėjimasis pasauliu. Tam, kad vaikas galėtų mokytis kurti santykį, pirmiausia jis turi galėti sutelkti dėmesį, galėti išlikti ramus ir turi gebėti suvokti informaciją, remdamasis savo patirtimi su jį supančiais žmonėmis. Taip pat jis turi suvokti, ką uodžia, mato, liečia, girdi, skanauja ir kaip juda jo kūnas erdvėje ar santykyje su kitais daiktais. Šiame raidos tarpsnyje ypač svarbu suprasti vaiko individualius ypatumus, sensorinį profilį, todėl būtent čia labai persipina DIR® modelio I elementas – individualus vaiko profilis, kuris stipriai paveikia savireguliacijos gebėjimą. Jei vaiko potyriai yra ypač nemalonūs, varginantys, ar net skausmingi, jam bus sunku sutelkti dėmesį į jį supančius žmones. Šiame tarpsnyje labai svarbus savireguliacijos ir koreguliacijos veiksnys. O koreguliacija priklauso nuo mūsų, šalia vaiko esančių žmonių, kurie, taikant sensorinę dietą, atliepiant vaiko motorinius iššūkius, padeda įveikti patiriamą įvairios kilmės stresą. Taip sukuriamas emocinis ryšys – DIR® modelio R elementas. Veikdami tokiu keliu padedame vaikui pamatyti jį supančius ir mylinčius žmones, pirminį visų žinių šaltinį.

Mama ir dukra kartu žaidžia ir juokiasi

Antrasis raidos tarpsnis – santykio kūrimas. Šis tarpsnis persipynęs ir su modelio R – emocinio ryšio – elementu. Tai mūsų gebėjimas įsitraukti į santykį, patiriant abipusį malonumą, šilumą, ir kitus su santykiu susijusius jausmus kaip smalsumą, liūdesį, pyktį, kuriuos patiriame dėka kokybiško ir nuolatinio ryšio su kitu asmeniu. Šis troškimas kurti santykį bei džiaugsmas jį patyrus yra visų mūsų žinių pradžia. Santykio dėka dažnai gebame susidoroti su sunkiomis užduotimis, jis tarsi suaktyvina mūsų savireguliacijos gebėjimą.

Trečiasis raidos tarpsnis – inicijavimas ir tikslingas abipusis bendravimas. Apie trečią gyvenimo mėnesį kūdikiai savo emocijas pradeda perteikti bendravimo signalais ir gestais. Tam, kad tai vyktų, tėvai turi šiuos signalus suprasti ir juos atliepti. Šis emocinis gestų ir signalų apsikeitimas galiausiai virsta į abipusį bendravimą. Vaikas šiame tarpsnyje išmoksta inicijuoti ryšį, bendravimą ir pradeda jausti, kad jis turi įtakos viskam, kas vyksta aplink jį. Šie trys pirmieji raidos tarpsniai yra pamatas visam mūsų bendravimui, kalbos suvokimui ir prasmingam kalbėjimui/bendravimui.

Ketvirtasis raidos tarpsnis – kompleksinis bendravimas ir socialus problemų sprendimas. Šiame etape vaikas pradeda naudoti 3–4 veiksmų seką, kad gautų tai, ko nori. Būtent šiame tarpsnyje daugėja dialogo ratų, kurie padeda išlaikyti nuolatinį ryšį su vaiku.

Penktasis raidos tarpsnis – emocinės idėjos, simbolių kūrimas. Šiame etape vaikas naudoja simbolinį žaidimą, kad išgyventų tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Pradžioje tai atrodo kaip atskiri įvykiai: vaikas verda košę, tada važiuoja mašina į garažą, tuomet pradeda supti lėlę. Ilgainiui šios salos pradeda jungtis tarpusavyje. Taip pat vaikas pradeda naudoti simbolius savo vaizduotėje. Galiausiai šis simbolių pasaulis ir emocinių idėjų salos pradeda jungtis į logines grandis.

Šeštasis raidos tarpsnis – loginis ir emocinis mąstymas. Šiame raidos tarpsnyje atsiranda loginės jungtys, vaikai pradeda sieti savo vidines patirtis su išorinėmis. Jie pradeda suvokti, ką išgyvena kitas asmuo, ir tai atskiria nuo savųjų patirčių. Atsiranda aiški riba tarp fantazijos ir realybės. Loginis mąstymas tampa matematikos, debatų, tiksliųjų mokslų pradžia. Šiame tarpsnyje vaikas pradeda tuo domėtis natūraliai.

Kai kurie specialistai teigia, kad tik ABA metodika yra grįsta įrodymais. Ar tai reiškia, kad DIR® Floortime veiksmingumas yra neįrodytas?
DIR® modelio principai ir darbo pobūdis tarsi atsiduria kitoje spektro pusėje nei bihevioristinės programos. Ypatingai darbo su vaiku pradžioje matoma daug kokybinių pokyčių, tačiau jie ne taip ryškiai atsispindi tokiuose tyrimuose kaip DISC. Dėl modelio metodikos specifikos pamatuoti santykio elementus standartizuotais būdais yra labai sudėtinga. Visgi nuo 2011 metų yra publikuotos keturios atsitiktinių imčių studijos (randomised-controlled studies – anglų k.), kurios patvirtina DIR® Floortime modelio efektyvumą. Tyrimai pradeda pasivyti tas žinias, kurios žinomos iš praktikos daugybę metų. Jau ir Lietuvoje turime šeimų, kurios iš savo patirties tvirtina, jog šis modelis yra efektyvus.

Ar, be Jūsų, yra DIR® Floortime specialistų Lietuvoje?
Susidomėjimas DIR® Floortime metodika sparčiai auga tiek specialistų, tiek tėvų tarpe. Greitu laiku turėsime daugiau specialistų, kurie yra susipažinę su DIR® Floortime metodika.

Ką patartumėte šeimai, kuri neturi galimybės kreiptis į tokius specialistus?
Su specialistų pagalba yra lengviau suprasti vaiko sensorinį profilį, išsiaiškinti, kuriame funkcinės-emocinės raidos tarpsnyje šiuo metu jis yra, ir lengviau pasirinkti metodus, nuo ko pradėti. Tačiau, norint susipažinti su metodika, galima domėtis ir patiems. Informacijos galima rasti įvairiomis užsienio kalbomis. Stengiuosi versti tekstus į lietuvių kalbą, juos galite rasti svetainėje www.augukartu.lt, „Facebook“ puslapyje „DIRFloortime Lietuva“.

Kas labiausiai jus džiugina, dirbant pagal DIR® Floortime modelį?
Mane kiekvieną kartą stebina santykio su vaiku atsiradimas. Jei, tarkime, yra sunkus autizmo sutrikimas ir vaikui labai sunku atrasti ryšį su išoriniu pasauliu, tas kokybinis pokytis pasimato labai greitai. Jau po dviejų–šešių susitikimų vis dažniau vaikas pažiūri į akis, nori mane paliesti, arba, pavyzdžiui, uždeda mano ranką sau ant veido, paėmęs už rankos kažkur vedasi, pradeda inicijuoti kontaktą. Tas gimstantis santykis man kas kartą yra tarsi stebuklas.
Manau, kad autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai yra ypatingai nuostabūs. Tiesiog mūsų visuomenė, neurotipinių žmonių kuriama aplinka, lūkesčiai, spaudimas neretai neleidžia tam nuostabumui atsiskleisti. Būtent pažindami, sukurdami jiems jausmą, kad jie yra priimti, nors ir kitokie, tačiau mylimi, galime padėti jiems sužydėti.

Mama iš už nugaros apkabina besišypsančią dukrą paplūdimyje

Specialistė rekomenduoja šiuos informacijos šaltinius:

  • www.augukartu.lt
  • www.icdl.com
  • www.profectum.com
  • The Child with Special Needs: Encouraging Intellectual and Emotional Growth. Greenspan, S., Wieder, S. ir Simons, R. 1998.
  • Engaging Autism: Using the Floortime Approach to Help Children Relate, Communicate, and Think. Greenspan, S., Wieder, S. 2009.
  • Building Healthy Minds. Greenspan, S. 1999.

Šaltinis: žurnalas „Lietaus vaikai“, 2019, Nr. 1, p. 16–17. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/1-numeris/

Į viršų