Laura Valionienė 2021m.
Autizmo spektras ir intelektas – mitais apipinta tema. Autistiškus žmones visuomenė žino arba kaip genijus, keičiančius žmonijos istoriją, arba kaip asmenis, kurie turi žymių intelekto sutrikimų ir kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. Mitai apie intelektą ir autizmą sklando ne tik tarp tėvų ir su autizmu nesusidūrusių žmonių, bet ir tarp specialistų, dirbančių su autistiškais asmenimis.
Nors intelekto apibrėžimai labai skirtingi, intuityviai nutuokiame, kad tai kažkas, kas mums padeda planuoti, analizuoti, spręsti problemas, mokytis, greitai apmąstyti įvairius variantus, priimti sprendimus ir galiausiai išgyventi šiandieniame skubančiame pasaulyje. Naujausius mokslinius tyrimus apie intelektą galima dalyti į dvi grupes (1):
- smegenų studijas, nagrinėjančias makroskopines smegenų struktūras, funkcijas ir siekiančias nustatyti smegenų centrus, susijusius su intelektu ir gebėjimais;
- genetinių asociacijų studijas, kurios siekia atrasti su intelektu susijusius genus.
Tačiau klinikinėje diagnostikoje vis dar naudojamasi aštuoniasdešimties metų senumo praktika – intelekto koeficiento nustatymu standartizuotais testais, kurie nagrinėja standartinei mokyklai reikalingus gebėjimus.
Intelekto ir genų sąsajos
Žmogaus intelektą lemia tiek genai, tiek aplinka. Per pastaruosius kelerius metus genetinių tyrimų sritis labai sparčiai patobulėjo. 2017 m. atliktas tyrimas identifikavo 22 genus (2), o 2018 m. (3) ištirti 269 867 asmenys ir atrasti 206 genų regionai bei 1041 genas, susiję su kognityviniais gebėjimais. Ši studija identifikavo 963 naujus genus, siejamus su intelektu. Kaip greitai kinta mokslo žinios! Didelis su intelektiniais gebėjimais susijusių genų skaičius rodo, kad intelektas yra poligeniškas. Nors kiekvieno geno įtaka atrodo mažytė, kritiniais raidos tarpsniais net ir vieno geno pokytis gali turėti svarbių pasekmių smegenų funkcijoms, raidai ir kartu mentaliniams gebėjimams. Todėl mokslininkai deda daug pastangų, kad išsiaiškintų ne tik genus, bet ir amžių, kai jie aktyvuojasi.
Intelekto testavimas
Siekiant įvertinti suaugusio asmens ar vaiko protinius gebėjimus, atliekami tyrimai. Lietuvoje daugelis šeimų, auginančių raidos sutrikimų turinčius vaikus, susiduria su Vekslerio testu (angl. Wechsler Intelligence Scale for Children). Tai pagrindinis šiuo metu diagnostinėje praktikoje naudojamas testas, tačiau ne vienintelis įrankis intelektiniams gebėjimams vertinti. Stanford-Binet Intelligence Scales, Woodcock-Johnson Tests of Cognitive Abilities, Kaufman Assessment Battery for Children, Cognitive Assessment System, Differential Ability Scales taip pat gali būti naudojami kaip įrankiai, tačiau kai kurių gaunamų testų rezultatai netgi nevadinami intelekto koeficientu.
Intelekto koeficientas
Tai yra atlikus testą gaunamas rezultatas skaitine išraiška. Manoma, kad vienuolikmečiui išmatuotas intelekto koeficientas metams bėgant pernelyg nepasikeis. 68,2 proc. žmonių intelekto koeficientas yra 85–115. Ribinį intelekto koeficientą (70–85) turi 13,6 proc. žmonių. Intelekto sutrikimu, t. y. kai intelekto koeficientas mažesnis nei 70, pasižymi kiek daugiau nei 2 proc. žmonių. Taip pat nuo vidurkio nukrypstama ir į pozityviąją, aukšto intelekto pusę – 115–130 rodo gabumus. Asmenys, kurių intelektas viršija 130, laikomi apdovanotaisiais (angl. gifted).
Svarbu suprasti, kad intelekto koeficientas nėra procentinė išraiška. Taigi tai nereiškia, kad asmens, kurio intelektas 50, intelektiniai gebėjimai yra perpus menkesni nei asmens, kurio intelektas 100.
Intelekto testų rezultatai gali būti netikslūs
Asmenims, kurių intelekto koeficientas nustatomas kaip labai žemas, 95 proc. patikimumo intervalas gali skirtis netgi daugiau nei 40 taškų (4). Tai gali trukdyti nustatyti tikslią intelekto sutrikimo diagnozę (5). Taip pat kyla iššūkių nustatant labai aukštą intelektą, nes tokie rezultatai yra mažiau patikimi nei tų asmenų, kurių intelektas arčiau įprasto. Rezultatai gana ženkliai varijuoja priklausomai nuo testo, testuojamo asmens amžiaus ir testuojančio specialisto įgūdžių. Manoma, kad autistiškiems asmenims kartais sudėtinga suprasti tyrėjo instrukcijas ir užduotis tinkamai neatliekama ne dėl to, kad trūksta gebėjimų. Tačiau tai lemia dirbtinai žemesnius intelekto testo rezultatus (6). Jei testuojamas asmuo yra nemotyvuotas atlikti užduotis arba smarkiai nerimauja, testo rezultatai gali būti žemesni, nei yra iš tiesų. Autizmo bendruomenės šeimų patirtis rodo, kad labai daug priklauso ne tik nuo testuojamo vaiko, bet ir nuo testuojančio specialisto.
Kas yra intelekto negalia?
Lietuvoje intelekto negalia vadinama protiniu atsilikimu. Pagal dabar mūsų šalyje taikomą tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK 10) protinis atsilikimas – tai sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrąjį intelekto lygį, t. y. pažintinius, kalbinius, motorinius ir socialinius gebėjimus. Kartu su protiniu atsilikimu gali būti arba nebūti bet kuris kitas psichikos arba somatinis sutrikimas.
Intelekto sutrikimą turintis asmuo tikriausiai gaus kokią nors diagnozę, nes jo patiriami iššūkiai yra gana akivaizdūs, ypač ugdymo srityje. Kita vertus, aukšto intelekto asmuo gali neturėti jokios diagnozės, nors jis ir patiria didelių iššūkių.
Intelekto sutrikimo nustatymas
Visuotinai priimta, kad protinis atsilikimas vertinamas standartizuotais intelekto testais. Juos galima papildyti skalėmis, vertinančiomis socialinę adaptaciją esamoje aplinkoje. Iš šių tyrimų gauti duomenys parodo apytikslį protinio atsilikimo laipsnį. Diagnozė taip pat priklauso nuo patyrusio diagnostiko atlikto bendro intelektinių funkcijų įvertinimo (7).
Sudėtinga atpažinti, ar tai intelekto sutrikimas, ar autizmas
Kriterijai, kuriais vertinama intelekto negalia, apima ir pažintinius, kalbinius, motorinius, ir socialinius gebėjimus. Manoma, kuo žemesnis intelekto koeficientas, tuo prastesni socialiniai gebėjimai, taip pat įvardijama, kad „individai gali neatpažinti ar negebėti tinkamai interpretuoti socialinių signalų“. Tai labai primena autizmo bruožų apibūdinimą, bet autizmo atveju šie bruožai gali reikštis netgi esant labai aukštam intelektui, todėl tai yra autizmo, kaip atskiros diagnozės, bruožai. Taigi klinikiniams specialistams neretai sudėtinga įvertinti, kada tai intelekto negalia, o kada – autizmo bruožai (8).
Autistiški asmenys gali turėti arba neturėti intelekto sutrikimo. Dėl to vis dar laikomasi nuomonės, kad intelekto sutrikimas yra gretutinė diagnozė – tai nėra autizmo bruožas ar vertinimo kriterijus. Mokslininkai, pedagogai, tėvai diskutuoja, kad tai, kas anksčiau buvo intelekto sutrikimas, šiandien vadinama autizmu. Intelekto sutrikimo pervadinimas autizmu nepaaiškina spartaus autistiškų asmenų skaičiaus augimo, tačiau bent iš dalies, atrodo, turi įtakos.
Ar autizmas, pasižymintis aukštu ir žemu intelektu, turėtų būti ta pati diagnozė?
Naujausių tyrimų duomenys padeda suprasti genetikos sąsajas tarp autizmo rizikos ir išmatuojamų mentalinių gebėjimų. Per pastaruosius kelerius metus vis geriau pažįstant su autizmu susijusius genus, genų tarpusavio sąveikas, vis dažniau svarstoma apie galimybę išskirti autizmo fenotipus, o galbūt netgi atskiras diagnozes. Intelekto sutrikimas ir autizmas turi bendrų bruožų. Kai kurie genai, siejami su autizmo bruožais, iš tikrųjų siejami ir su intelekto sutrikimu. Taip pat naujausi atradimai rodo, kad genų alelės, susijusios su autizmu, plačiai persidengia su genų alelėmis, siejamomis su aukštu intelektu. Kartu su tarptautinio ligų klasifikatoriaus 11 versija (TLK 11), kuri Lietuvą turėtų pasiekti po kelerių metų (tekstas rašytas 2021 m.), atsiras autizmo spektro skirstymas pagal kalbos ir intelekto sutrikimų buvimą ar nebuvimą. Vis dėlto neuromokslininkų bendruomenėje kartais užduodamas klausimas, ar tikrai autizmas, kurį lydi intelekto sutrikimas, ir Aspergerio sindromas, kuris dar įvardijamas kaip aukšto funkcionavimo lygio autizmas, yra tas pats autizmo spektro sutrikimas. Šių sutrikimų raiška yra skirtinga ir randama vis daugiau duomenų apie skirtingą genetinę prigimtį bei kitokią biologinę raišką.
Autizmo sąsajos su genialumu
Autizmas ir aukšto intelekto koeficiento asmenų savybės turi panašumų įvairiose srityse. Tai didelės ir greičiau augančios smegenys, jautresnė sensorika, vizualiniai, erdvės suvokimo gebėjimai, geresnės neuronų sinapsių funkcijos, geresnis dėmesio fokusavimas, aukštesnis ekonominis statusas, labiau apsvarstyti sprendimai, domėjimasis inžineriniais ir fiziniais mokslais, geresnis partnerių pasirinkimas pagal tarpusavio atitikimą (9).
Vienas iš garsesnių autizmo tyrinėtojų, Kembridžo universiteto profesorius Simonas Baronas-Cohenas išskyrė du autistiško mąstymo tipus: orientuotą į detales ir į sistemizuojantį. Autistiški asmenys neretai linkę į beveik kompulsinį hipersisteminimą. S. Baronas-Cohenas šį gebėjimą sieja su talentu tose srityse, kurias galima sisteminti. Jei asmuo pastabus detalėms ir geba sisteminti, tuomet jis gali geriau pastebėti dėsningumus: „Jeigu A, tuomet B.“ Be to, teigiama, kad šie gebėjimai pagrįsti sensoriniu hiperjautrumu: pakitusi sensorika pagerina dėmesingumą detalėms ir galiausiai išauga į hipersisteminimą (10).
2012 m. atlikta studija nustatė anksčiau neįrodytą autizmo ir genialumo ryšį. Ištyrus aštuonių vaikų-genijų intelekto koeficientą ir autizmo bruožus, nustatyta, kad trys iš jų autistiški. Taip pat kai kurių tiriamųjų intelektas buvo tik šiek tiek aukštesnis nei vidutinis. Tačiau juos visus vienijo kai kas nepaprasto – visų jų darbinė atmintis buvo 99 procentilio, daugumos netgi 99,9 procentilio (11). Taigi tai dar viena studija, įrodanti, kad genialumas neatsiejamas nuo atminties gebėjimų.
Savanto sindromas taip pat yra spektras
Savanto sindromas – tai reta būklė, kai asmuo, neretai turintis didelę protinę negalią, demonstruoja išskirtinius gebėjimus kurioje nors vienoje srityje. Nepriklausomai nuo srities, gebėjimas paprastai pagrįstas atmintimi, kaip ir genijų atveju. Savantiška atmintis yra išskirtinė, tačiau gali pasireikšti tik siauroje specialiojo gebėjimo nišoje. Savantų intelekto koeficientas paprastai būna didesnis nei 40. Pusė savanto sindromą turinčių asmenų yra autistiški, kitos jų dalies centrinę nervų sistemą yra paveikusios kitos ligos ar pažeidimai. 1978 m. Bernardas Rimlandas (12) apklausė 5400 autistiškų (šiandien tai įvardytume kaip sunkaus ir vidutinio autizmo) vaikų šeimų. 531 asmuo turėjo ypatingų gebėjimų, todėl galima teigti, kad 10 proc. autistiškų asmenų turi savanto sindromą. Visuomenėje asmenys, turintys intelekto sutrikimą, dažnai nurašomi, tačiau savantai yra pavyzdys, kad talentas gali pražysti netikėtomis formomis ir žmonėse, iš kurių to nesitikima.
Savantai gali turėti įgytų įgūdžių, kurie susiformuoja obsesyviai domintis, mokantis ir gilinantis, pavyzdžiui, į muziką, mašinų numerius, žemėlapius, istorinius faktus ir pan. Talentingieji savantai, nepaisant protinės negalios, pasižymi gana aukštais gebėjimais muzikos, meno ir kitose ypatingų gebėjimų reikalaujančiose srityse, bet dažniausiai tik vienoje jų. Jų gebėjimai labai išsiskiria iš visų jų gebėjimų funkcionuoti. Terminas genialieji savantai vartojamas apibūdinti asmenis, kurių gebėjimas toks įspūdingas, kad stulbintų, net jei nebūtų jokios negalios. Pasaulyje yra apie 100 žinomų genialiųjų savantų (13).
Turėti ypatingų gebėjimų nėra normalu
Paprastai žodis „normalu“ siejasi su žodžiais „dažna“, „įprasta“. Todėl savantizmas, ypatingi gebėjimai ar genialumas kurioje nors srityje nėra normalu. Taip pat vaikai ir suaugusieji, kurie turi ypatingų gabumų vienoje srityje, pavyzdžiui, matematikoje, dažnai turi iššūkių kitose. Dažnai gebėjimai netolygūs. Pavyzdžiui, Albertui Einsteinui sunkiai sekėsi rašyba ir užsienio kalbos (14). Tačiau jis yra pasakęs: „Jei apie žuvį spręstume pagal jos gebėjimą lipti į medį, ji visą gyvenimą nugyventų galvodama, kad yra kvaila.“
Daugelis savantų gyveno ir mokėsi tarp supratingų, drąsinančių ir skatinančių žmonių: šeimos narių, mokytojų, pagalbos specialistų ir t. t. Taip pat pastebėta, kad su amžiumi savantų savybės neišnyksta, tačiau kinta. Tai, kas prasideda tiesiog kaip kartojimas, vėliau virsta improvizacija, o dar vėliau – kūryba. Tokį patį mokymosi modelį pastebi ne viena autistiško vaiko šeima – iš pradžių vaikas tiesiog kartoja, pavyzdžiui, jam būdinga daugybė echolalijų, tuomet improvizuoja ir vėliau kuria tai, ką vadiname kalba. Taip pat pastebėta, kad savantai įveikia daug kitų iššūkių būtent plėtodami savo savantiškąjį gebėjimą, pavyzdžiui, įgyja geresnių socialinių įgūdžių. Stebint tokias sąsajas, autistiškų vaikų užsispyrimą atsidėti savo ypatingiesiems interesams, belieka spėlioti, kiek autistiški asmenys netenka dėl to, kad šeima ir specialistai neskatina ypatingųjų interesų ar net juos slopina.
Howardo Gardnerio teorija apie skirtingus intelektus
Intelekto testai ir absoliuti dauguma psichologijos srities tyrimų matuoja verbalinius, loginius-matematinius, erdvinio mąstymo, socialinio intelekto ypatumus. Šios sritys ir yra vadinamos intelektu. Tokie testai ir jų rezultatai parodo standartinei mokyklai reikalingų gebėjimų lygį. Artistiniai gebėjimai, muzikos, dailės, judesio, atletiniai, gamtos dėsnių ar savęs pažinimo gebėjimai nėra matuojami intelekto testais. Tai nepriskiriama intelektui. Profesorius H. Gardneris tai pastebėjo ir sukūrė intelektų įvairovės teoriją (15) – kad yra daugiau intelektų, nei matuojama tokiais intelekto tyrimais kaip Vekslerio testas. Jo nuomone, nesąžininga ignoruoti kitas sritis. H. Gardnerio įžvalgos sulaukė kritikos, esą muzikos, dailės, kūno-judesio gebėjimai yra būtent gebėjimai, o ne intelektas. H. Gardnerio idėjomis susižavėjo nemažai pedagogų, bet tyrėjai liko prie senojo intelekto apibrėžimo.
Vaikai ir toliau testuojami Vekslerio testu, kuris negali tinkamai ištirti asmenų, turinčių verbalinių iššūkių, stipriai išreikštą nerimą, mažą motyvaciją atlikti testą ar smarkiai nuo vidurkio nukrypstantį intelektą. O autistiškų vaikų tėvai, išgirdę diagnozę „intelekto sutrikimas“, dažnai tai laiko nuosprendžiu, kad jų vaikas nieko negeba ir niekada negebės.
Literatūros sąrašas
1) Goriounova, N. A., Manvelder, H. D. (2019). Genes, Cells and Brain Areas of Intelligence. Frontiers in Human Neurosciences. https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fnhum.2019.00044/full
2) Sniekers, S., Stringer, S., Watanabe, K. ir kiti (2017). Genome-wide association meta-analysis of 78,308 individuals identifies new loci and genes influencing human intelligence. Nature Genetics. https://www.nature.com/articles/ng.3869.epdf
3) Savage, J. E., Jansen, P. R., Stringer, S. ir kiti (2018). Genome-wide association meta-analysis in 269,867 individuals identifies new genetic and functional links to intelligence. Nature Genetics. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29942086/
4) Weiten, W. (2016). Psychology: Themes and Variations. Cengage Learning. p. 281.
5) Whitaker, S. (2010). Error in the estimation of intellectual ability in the low range using the WISC-IV and WAIS-III. Personality and Individual Differences. http://eprints.hud.ac.uk/id/eprint/7044/2/WhitakerError.pdf
6) White, S., Write, J. (2015). Autism features may vary with intelligence. Spectrum news. https://www.spectrumnews.org/news/autism-features-may-vary-with-intelligence/
7) Protinis atsilikimas. TLK10. http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/5skyrius.html
8) Thurm, A., Farmer, C., Salzman, E., Lord, C., Bishop, S. (2019). State of the Field: Differentiating Intellectual Disability From Autism Spectrum Disorder. Frontiers in Psychiatry. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6683759
9) Crespi, B. J. (2016). Autism As a Disorder of High Intelligence. Frontiers in Neuroscience. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4927579/
10) Baron-Cohen, S., Ashwin, E., Ashwin, C. ir kiti (2009). Talent in autism: hyper-systemizing, hyper-attention to detail and sensory hypersensitivity. Philosophical Transactions of the Royal Society B. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2677592/
11) Ruthsatz, J., Urbach, J. B. (2012). Child prodigy: A novel cognitive profile places elevated general intelligence, exceptional working memory and attention to detail… Intelligence. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0160289612000761?via%3Dihub
12) Rimland, B. (1978). Savant capabilities of autistic children and their cognitive implications. Cognitive defects in the development of mental illness. Brunner/Mazel; New York, NY. p. 43–65.
13) Treffert, D. A. (2009). The savant syndrome: an extraordinary condition. A synopsis: past, present, future. Philosophical Transactions of the Royal Society B. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2677584/
14) Grandin, T. (2001). Genius May Be an Abnormality: Educating Students with Asperger’s Syndrome, or High Functioning Autism. Indiana Institute on Disability and Community. https://www.iidc.indiana.edu/irca/articles/genius-may-be-an-abnormality-educating-students-with-aspergers-syndrome-or-high-functioning-autism.html
15) Gardner, H. (1983). Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences. Basic Books; New York.
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2021 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/11-numeris/