Laura Valionienė 2021m.
Autizmas – neuropsichiatrinis sutrikimas. Tai reiškia, kad neurologiniai ir metaboliniai pokyčiai lemia psichiatrinius simptomus, kuriuos vėliau vertindami psichiatrai diagnozuoja autizmą. Autistiškų vaikų tėvai bendrauja su psichiatrais, tačiau neurologų konsultacijos taip pat gali būti svarbios. Kai kuriais atvejais neurologas gali padėti atpažinti neurologines ir metabolines priežastis, lemiančias autizmo bruožus bei gretutinius sutrikimus. Autizmo ir neuropsichiatrinių ligų tema kalbamės su gydytoja vaikų neurologe dr. Rūta Praninskiene.
Tėvų bendruomenėje vis dar diskutuojama, ar autizmas įgyjamas ar su juo gimstama.
Dalis autizmo atvejų vadinami sindrominiu autizmu, nes lydi kitus sindromus. Priklausomai nuo šaltinio, tokių atvejų yra apie 10–20 procentų. Autizmas neuromoksliniu ir diagnostiniu požiūriu gali skirtis. Autizmo bruožai, kuriuos matydami įvardijame autizmą, gali išryškėti esant įvairiems smegenų pakitimams. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai, anot tėvų, vaikas kažkuriuo metu pasikeitė, prarado turėtus įgūdžius. Svarbu kuo anksčiau atpažinti šias priežastis. Kaip sakau ir mokau studentus, medicinoje niekas iš niekur neatsiranda. Visuomet yra priežastys, organizmo procesai, kurie pokyčius atspindi.
Kartais matydami naujausius tyrimus tėvai sutrinka dėl skirtingų rizikos veiksnių gausos. Gal padėtumėte suprasti, kas tai yra?
Autizmo srityje atliekama daug tyrimų. Pirmiausia stengiamasi išskirti galimą rizikos veiksnį, t. y. galimas sąsajas su autizmu. Tuomet lyginama grupė neurotipinių asmenų su autistiškų asmenų grupe ir stebima, ar tas veiksnys pasireiškia dažniau. Pavyzdžiui, imuninės sistemos pakitimai. Taip palyginus nustatoma, kad autistiškiems asmenims jie dažnesni. Tuomet stengiamasi suprasti biologinius procesus, susijusius su tuo veiksniu. Stebima, kad uždegiminiai procesai smegenyse gali keisti neuronešiklių kiekį, ląstelių veiklą ir taip sukurti emocijų, elgesio, kognityvinius pakitimus. Nuolat atrandama naujų rizikos veiksnių, galinčių padidinti neurologinių pakitimų riziką. Pastaruoju metu (tekstas rašytas 2021 m.) daug dėmesio skiriama autoimuniniams procesams ir jų sąsajoms su neuropsichiatriniais sutrikimais.
Pasitikslinkime – autizmą sukelia ne tik uždegiminiai procesai, ar ne?
Taip, kalbant apie autizmą genetinis kodas labai svarbus. Neretai šeimų klausiu, kada jie lankėsi pas genetikus. Jei jau praėjo penketas metų, verta vėl apsilankyti. Tačiau ne mažiau svarbu kūno sveikata ir socialinė-emocinė aplinka. Svarbūs visi šie veiksniai. Genų ir aplinkos sąveika dar tik pradedama pažinti. Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų turi gretutinių sutrikimų. Jie gali veikti bendrą vaiko savijautą ir taip didinti su autizmu siejamus iššūkius. Tačiau juos sprendžiant iššūkių gali mažėti. Socialinė-emocinė aplinka keičia ne tik vaiko savijautą, streso lygį, bet ir padeda spręsti raidos iššūkius. Arba ne.
Apskritai žinių nuolat daugėja, gerėja supratimas, kaip skirtingi mechanizmai lemia neurologinius pakitimus.
Turbūt reikalinga kompleksinė pagalba ir holistinis požiūris?
Tiriant konkrečius pacientus būtina žiūrėti į visumą. Yra bazinės sritys, kuriose autistiški asmenys patiria iššūkių, bet yra daugybė gretutinių sutrikimų, kurie nėra autizmo dalis. Kadangi neretai autistiški vaikai turi ne vieną gretutinį sutrikimą, o jų simptomai gali sutapti, persidengti tarpusavyje ir netgi su autizmo bruožais, autistiškam asmeniui nustatyti gretutinius sutrikimus gali būti tikras iššūkis.
Tarkime, smarkiai išreikšta autoagresija gali būti ir dėl didelio nerimo, stipraus patiriamo skausmo, įvairių uždegimų, taip pat ir, pavyzdžiui, dėl šlapimo rūgšties, homocisteino apykaitos sutrikimų. Būtina nagrinėti nusiskundimo priežastis. Ją radę galime ieškoti sprendimų. Be to, neanalizuojant priežasčių žala organizmui gali tik didėti. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jei ryškūs pokyčiai atsiranda staiga. Kartais per kelias dienas vaikas tampa tarsi apsėstas – drastiški neigiami pokyčiai. Galbūt kas nors nutiko jo gyvenime, o galbūt tai toks sutrikimas kaip PANS/PANDAS.
PANS/PANDAS – kas tai?
PANDAS – pediatrinis autoimuninis neuropsichiatrinis sutrikimas, susijęs su streptokokinėmis infekcijomis. PANDAS atveju žinomas konkretus neuropsichiatrinių bruožų kaltininkas – gana paplitusi bakterija streptokokas. Daugeliu atvejų ši bakterija sukelia tiesiog peršalimo simptomus, gerklės skausmą, tačiau kai kada imuninė sistema kovodama su šia bakterija klaidingai išmoksta naikinti ne bakteriją, o organizmo ląsteles. Taip atsiranda autoimuninis sutrikimas.
PANS – pediatrinis autoimuninis neuropsichiatrinis sutrikimas, apimantis visas kitas bakterijas ir galbūt virusus. PANS gali sukelti tokios bakterijos kaip Borrelia burgdorferi bakterijos (laimo liga), chlamidijos, mikoplazmos, gonokokinė infekcija (gonorėja), kai kurie virusai, pavyzdžiui, vėjaraupių. Vienu atveju mūsų komanda nerado bakterijų, bet radome SARS-COV-2 antikūnų.
Apie šį sindromą Lietuvoje dar mažai žinoma. Kokie jo simptomai?
Mes stengiamės apie tai kalbėti jau dešimtmetį (tekstas rašytas 2021 m.), vis daugiau vaikų neurologų, vaikų psichiatrų ir pediatrų sužino apie šį sindromą. Tačiau yra kur tobulėti.
PANS/PANDAS sindromo atvejais dėl uždegiminių procesų galvos smegenyse sutrinka smegenų neuronešiklių pusiausvyra. Dėl to pokyčiai būna staigūs ir ryškūs.
PANS/PANDAS diagnostikoje taikomi penki kriterijai:
- obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir (ar) tikai;
- simptomų pasireiškimas vaikystėje nuo 3 metų iki lytinės brandos;
- staigi ligos pradžia ir epizodinis simptomų sunkumo svyravimas. Tai reiškia, kad būna paūmėjimo ir pagerėjimo periodai;
- PANDAS simptomų atsiradimas ar sunkėjimas susijęs su bakterijos Streptococcus pyogenes infekcija, PANS – su kitomis bakterijomis ir virusais;
- paūmėjimo metu gali būti kitų neuropsichiatrinių simptomų (elgesio, emocijų problemų).
Diagnozuojant atsižvelgiama ir į tokius simptomus kaip rašysenos pokyčiai, valgymo, miego, atminties sutrikimai, dažnas šlapinimasis, pojūčių jautrumas. Labiausiai šie aspektai pastebimi, jei nebuvo iššūkių ir staiga jie prasidėjo. Autistiškų vaikų tėvams kartais pasakoma, kad „sustiprėjo autizmas“, dėl to jiems gali būti nesuteikta pagalba. Tačiau, pavyzdžiui, ne visiems būdingas obsesinis-kompulsinis sutrikimas esant autizmui ir įtariant PANS/PANDAS.
Kur ir kaip atlikti PANS/PANDAS tyrimą?
Labai svarbu žinoti ligos istoriją. Iš tėvų gaunama informacija itin svarbi. Dažniausiai PANS/PANDAS eiga būna ūmi. Vaikas pasikeičia tiesiog per naktį. Kartais tėvai netgi sako: „Atrodo, kad mano vaiką apsėdo.“ Retai eiga būna poūmė. Neretai tėvai netgi įvardija tikslią datą: „Rugsėjo 25-ąją prasidėjo obsesinis-kompulsinis sutrikimas, nebegalime išeiti iš namų.“
PANS/PANDAS dažniausiai pasireiškia po infekcijos. Po jos būna praėję nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Kadangi po ligos būna praėjęs ilgas laiko tarpsnis, tėvai ne visada tai susieja. Kaip specialistei tenka klausti, nagrinėti ligos istoriją, siųsti atlikti tyrimų.
Tėvai šeimos gydytojo pirmiausia turėtų paprašyti antistreptolizino O (ASLO) tyrimo, atliekamo įtariant A grupės streptokoko bakterijos sukeltą infekciją. Jei vaikas dažnai patiria gerklės uždegimus, vertėtų šį tyrimą atlikti. Nebūtinai turi būti aukšta temperatūra, tačiau toks vaikas, pavyzdžiui, gali tiesiog dažniau užkimti.
Taip pat būna atvejų, kai vienas iš šeimos narių yra bakterijos nešiotojas, o kitam pasireiškia PANS/PANDAS. Dėl to kartais rekomenduojame tirti visus šeimos narius.
Ar pritaikius tinkamą gydymą pagerėja?
Taip, dažnai pritaikius gydymą antibiotikais, priešuždegiminiais preparatais, netgi visiškai išnyksta PANS/PANDAS sukelti iššūkiai. Tačiau kartais tenka taikyti ir simptominį gydymą, pavyzdžiui, nerimą mažinančiais vaistais, taikant kognityvinę elgesio terapiją. Kai kada tenka šalinti tonziles, nes nuolat kartojasi pūlingos anginos. Deja, neretai lieka PANS/PANDAS paūmėjimo rizika. Tačiau matėme ir nemažai visiško pasveikimo atvejų.
Mes vis minime streptokoko bakterijas. Tačiau gerosiose bakterijose, kurių galime įsigyti vaistinėse, neretai taip pat yra žmogui nekenksmingų streptokokų rūšių. Ar vaikui įtariant PANS/PANDAS, reikėtų vengti tokių preparatų?
Geras klausimas. Mes JAV specialistams uždavėme tą patį klausimą. Taip, reikėtų vengti tokių preparatų. Dėl molekulinės mimikrijos imuninė sistema gali suprasti, kad tai „blogasis“ streptokokas, dėl to gali paryškėti PANDAS simptomai.
Ką apskritai patartumėte autistiškus vaikus auginantiems tėvams ir specialistams, kurie stengiasi jiems padėti?
Patiriami iššūkiai dažnai turi ir biologinę pusę. Nenuleiskite rankų ieškodami pakitimų priežasčių. Mokslas sparčiai žengia į priekį, auga ir kinta supratimas apie žmogaus kūną, neuropsichologinius sutrikimus ir pakitimus. Kai geriau suprantame biologinius, biocheminius pakitimus, žinome apie gretutinius sutrikimus, galime ieškoti sprendimų ir efektyviau padėti vaikams jaustis geriau. Kai jie geriau jaučiasi, gali geriau mokytis, labiau nori ir, svarbiausia, gali bendrauti su kitais žmonėmis.
Dėkojame už pokalbį!
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2021 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/14-numeris/