Laura Valionienė 2021m.
Daugelis tėvų ir specialistų pastebi, kad autistiški vaikai neretai turi įvairių baimių. Suaugusių autistiškų asmenų pasakojimai apie su tuo susijusias patirtis, kurios aplinkiniams atrodo neracionalios, keistos, vis dar per mažai girdimi ne tik autizmo bendruomenės, bet ir mokslininkų. Iš tikrųjų vis dar atlikta nedaug tyrimų apie autizmo ir fobijų sąsajas. Tik pastaruosius kelerius metus (tekstas rašytas 2021 m.) ši tema pradėta tirti ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Fobiniai nerimo sutrikimai
Pastebėta, kad autistiški vaikai dažnai nerimastingi. Suaugę autistiški asmenys paprastai gauna gretutines su nerimu susijusias diagnozes. Psichiatrai įžvelgia nerimo ir fobijų sąsajas. Pagal Lietuvoje vis dar galiojantį (tekstas rašytas 2021 m.) tarptautinį ligų klasifikatorių, fobiniai nerimo sutrikimai (1) – „tai grupė sutrikimų, kai nerimą sukelia išskirtinės ar daugiausia tik tam tikros konkrečiai apibrėžtos situacijos, kurios tuo metu nėra pavojingos. Šių situacijų stengiamasi išvengti arba jos išgyvenamos su baime. Pacientas gali labiausiai jaudintis dėl tokių patiriamų simptomų kaip širdies plakimas ar silpnumo pojūtis, dėl kurių atsiranda antrinė mirties baimė, baimė prarasti savikontrolę ir išprotėti. Mintis, kad teks vėl patekti į fobiją keliančią situaciją, paprastai sukuria lūkesčio nerimą. Fobinis nerimas ir depresija dažnai pasireiškia kartu“. Taigi vienas iš pagrindinių fobijos bruožų – kad baugina situacijos, kurios tuo metu nėra pavojingos.
Nerimo ir fobijų simptomatikos pasireiškimo dažnis
Rinkdami duomenis tyrėjai neretai taiko skirtingus tyrimo metodus ir vertinimo kriterijus, gali skirtis ir studijų imtis. Taip pat autizmo, nerimo, fobijų bruožai persidengia tokiais aspektais kaip socialinis vengimas, riboti interesai, pasikartojantis elgesys, pokyčių baimė, hiper- ar hipojautrumas sensoriniams stimulams. Dėl šių priežasčių studijų rezultatai gali skirtis ne procentais, o kartais. Pagal įvairių tyrimų duomenis, nerimo sutrikimai būdingi 11–24 proc., specifinės fobijos pasireiškia 8–63 proc., generalizuoto nerimo sutrikimas – 2–35 proc., socialinio nerimo sutrikimas 6–37 proc. autistiškų asmenų (2).
Autistiškos baimės dažnai nėra fobijos!
Nagrinėdami autistiškų asmenų patirtis įprasto neurotipo asmenys dažnai mano, kad itin stiprus vengimas tokių kasdienių dalykų kaip ėjimas šaligatviu ar į parduotuvę yra tiesiog fobijos. Juk tai nepavojingos, kasdienės situacijos, kuriose dalyvauja beveik visi. Tačiau pakitusi autistiškų asmenų sensorinė sistema lemia, kad įprasti pojūčiai ir situacijos gali būti ypač nemalonūs, sukurti sensorines perkrovas. Kai kurie jų patirdami sensorines perkrovas jaučiasi dezorientuoti. Įsivaizduokime ėjimą šalia dundančios, išmetamosiomis dujomis atsiduodančios gatvės – garsai ir kiti stimulai taip išbalansuoja autistiško asmens smegenis, kad jis pasiekia į afekto panašią būklę ir dar tampa dezorientuotas. Tai nėra saugu ir nepavojinga. Pabandykite tai įsivaizduoti ir pamąstyti, po kelių patirčių pradėtumėte vengti eiti šaligatviu šalia judrios gatvės. Tai ne fobija, tai elementari savisauga.
Bendravimas taip pat gali sukelti sensorinę perkrovą
Kiekvienam iš mūsų patinka tam tikras kito žmogaus balso tembras. Lygiai taip pat kažkoks balso tembras ne toks malonus. Autistiškiems asmenims tas „nemalonus“ neretai turi platesnį diapazoną ir gali sukelti sensorinę perkrovą. Jei tai žmogus, kurio privaloma klausytis, pavyzdžiui, mama ar mokytoja, tai gali sukelti labai daug papildomų iššūkių. Tikriausiai ne vienas esame susierzinę, kai televizijos laidoje vienu metu šneka keli asmenys: mes norime girdėti konkretų asmenį, bet tuo pat metu girdimi kitų kalbančiųjų balsai. Bendraudami gyvai standartinių pojūčių asmenys dažniausiai geba išskirti norimus garsus ignoruodami ar prislopindami ne tokius svarbius. Dažnai audialinio suvokimo iššūkiai lemia, kad daug vienu metu kalbančių žmonių, aplinkos garsai konkuruoja tolygiai su to žmogaus balsu, kurį norima išgirsti. Tai bet kuriam sukeltų įtampą ir bendravimo iššūkių. O jei dar kitas žmogus pyktų dėl jūsų nedėmesingumo, neišgirdimo? Todėl ne visada bendravimo iššūkiai susiję tik su prastais bendravimo įgūdžiais ir fobijomis.
Baimes ir fobijas dažnai sukuria aplinkiniai
Autistiškiems asmenims dėl neurologinių ypatumų neretai kyla įvairių iššūkių, apsunkinančių kasdienes veiklas, mokymąsi. Jie savaime sukuria psichologinių traumų, baimių ir fobijų. Tačiau jas gali sukelti ir aplinkinių reakcijos. Pavyzdžiui, motorikos iššūkių turinčiam autistiškam vaikui gali būti sunku rašyti, kirpti, daryti darbelius ir pan., o jam rašomi blogi pažymiai, jis gėdijamas, kad nesistengia. Dažnai autistiški vaikai dar nuo vystyklų girdi, kiek daug jie negeba, kaip tai blogai. Kartais tai sukuria tokį nerimą ir taip sugniuždo savivertę, kad vaikas nebetiki apskritai ką nors galintis. Atsiranda nuostata „nedarysiu ir nebandysiu, nes man vis tiek nepavyks“. Ir tai nėra savaime atsiradusios baimės, jos netgi nėra neracionalios – tai daugybinių neigiamų patirčių rezultatas. Dėl to labai svarbu sudaryti tokias sąlygas, kad autistiškas vaikas įgytų pasitikėjimo savimi. Puikiai padeda lavinimas per natūralias vidines motyvacijas, ypatinguosius interesus.
Neatsargus pagąsdinimas gali sužeisti visam gyvenimui
Dažnai nė nesusimąstydami tėvai, specialistai, pedagogai ir kiti suaugusieji autistiškam vaikui sukuria fobijų. Neatsargios pastabos ir pagąsdinimai gali paveikti kiekvieną, o autistiški vaikai dažnai ir įprastomis sąlygomis dėl bendro patiriamo nerimo balansuoja ties „man visko per daug“ riba. Dar pridėkime puikų dalies autistiškų asmenų gebėjimą vizualizuoti, tikėti tuo, kas sakoma, priimti tiesiogine prasme. Ir tuomet įsivaizduokime situaciją, kai parduotuvėje patiriant sensorinę ar emocinę perkrovą, o galbūt tiesiog vaikišką isteriją kas nors tarsi nekaltai pagąsdina: „Ateis policininkas ir tave išsiveš.“ Rezultatas gali būti netikėta baimių ir fobijų puokštė – nuo parduotuvių baimės, baimės išeiti iš namų, policininkų baimės, svetimų žmonių baimės, nes šie gali lemti policininko atvykimą! Kokia tikimybė, kad tokias baimes kas nors susies su neurologiniais ypatumais, o ne su patirtimi? O tokių patirčių autistiški asmenys kai kada patiria ir daugiau nei įprastos raidos vaikai. Jei tokia baimė „neišaugama“, įsivaizduokite autistišką suaugusįjį, kuris bijo policininkų. Tai būtų problemiška ne tik nelaimės atveju, bet ir be priežasties sukeltų įtarimų pačiam pareigūnui.
Baimės akivaizdoje autistiškų vaikų elgesys skiriasi
2005 m. buvo atliktas tyrimas su 25 autizmo diagnozę turinčiais vaikais, 43 vaikais, turinčiais Dauno sindromą, 45 vaikais, kurių mentalinis amžius atitiko tiriamųjų grupių mentalinį amžių, bei 37 vaikais, kurių chronologinis amžius atitiko tiriamąsias grupes. Buvo nagrinėjamos jų baimės ir elgesio problemos. Pastebėti žymūs patiriamų baimių skirtumai tarp grupių. Autistiški vaikai turėjo daugiau baimių, susijusių su situacijomis ir medicina, bet mažiau baimių dėl sužeidimo, sužalojimo galimybių nei visos kitos grupės. Jų baimės, fobijos, nerimas, skirtingai nei kitų tiriamųjų grupių, buvo glaudžiai susiję su probleminiu elgesiu. Šie duomenys atskleidė, kad autistiškiems vaikams pasireiškia specifinės baimės, nerimas, palyginti su kitomis grupėmis, be to, šios baimės yra susijusios su autizmo bruožais (3).
Kaip padėti autistiškam asmeniui įveikti baimes?
Norint tinkamai padėti autistiškiems asmenims, turėtume jų pačių paklausti, kokia pagalba yra efektyviausia. Autistiškų asmenų bendruomenė dalijasi tokiais patarimais:
- Svarbu atpažinti sensorinius ir socialinius dirgiklius, pagal galimybes juos pašalinti.
- Įgalinti vaiką pažinti savo poreikius. Reikėtų pradėti nuo savęs pažinimo. Dalis autistiškų asmenų geba kalbėti, bet jiems sunku suprasti savo pojūčius ir jausmus dėl tokių gretutinių sutrikimų kaip aleksitimija. Kvalifikuoti specialistai gali padėti autistiškam asmeniui pažinti save.
- Mokyti vaiką ne tik pažinti, bet ir iškomunikuoti savo poreikius. Tai gali būti ne tik žodinė forma, bet ir gestų kalba, kortelės, komunikatorius, planšetinis kompiuteris, rašytinė ar kita autistiškam asmeniui priimtina forma.
- Elgesys taip pat yra komunikacija. Kartais tai vienintelis autistiško asmens būdas parodyti, kad jis jaučiasi blogai. Jei krizinis elgesys kartojasi dažnai, turėtų būti siekiama išsiaiškinti, kas tai sukelia, o supratus priežastis apmąstyti, ką galima pakeisti.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) daugumai autistiškų asmenų padeda geriau suprasti savo vidinius įsitikinimus ir jų poveikį gyvenimui, padeda apmąstyti savo reakcijas ir jų priežastis. Padėtų su autizmo specifika susipažinęs specialistas ir tam tikri autistiško asmens jau įvaldyti kognityviniai gebėjimai.
- Visada pritaikyti aplinką ir niekada negėdyti (4). Jei autistiškas asmuo pasako, kad tam tikras garsas jam kelia stresą, jokiu būdu nenumoti ranka: „Per jautriai reaguoji.“ Suaugę autistiški asmenys rekomenduoja pratinant prie garso netaikyti desensibilizacijos manant, kad jie pripras. Jie ne pripranta, o tiesiog išmoksta gėdytis savo neįprastos neurologijos. Reikia dėti pastangas taip pritaikyti aplinką, kad autistiškas asmuo gerai jaustųsi. Pavyzdžiui, garso atveju neversti, negėdyti, neignoruoti, o duoti ausines, kurios slopina triukšmą, sureguliuoti garsą.
Labai svarbu suprasti, kad teikiant pagalbą būtina išsaugoti autistiško asmens orumą, jo savigarbą, gerbti jį, jo išgyvenimus ir jausmus. Taip kaip kiekvieną žmogų.
Naudota literatūra
1) TLK 10, F40 Fobiniai nerimo sutrikimai. Prieiga internetu http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/5skyrius.html
2) Ezell, J., Hogan, A., Fairchild, A. (2019). Prevalence and Predictors of Anxiety Disorders in Adolescent and Adult Males with Autism Spectrum Disorder and Fragile X Syndrome, Journal of autism and developmental disorders. Prieiga internetu https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6596989/
3) Evans, D., Canavera, K., Kleinpeter, F. L., Maccubbin, E., Taga, K. (2005). The fears, phobias and anxieties of children with autism spectrum disorders and Down syndrome: comparisons with developmentally and chronologically age matched children. Child psychiatry and human development. Prieiga internetu https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16049642/
4) Vance, T. (2020). Why Autistic Kids and Adults Develop Intense Fears and Phobias. NeuroClastic. Prieiga internetu https://neuroclastic.com/2020/12/05/why-autistic-kids-develop-intense-fears-and-phobias/
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2021 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/12-numeris/