Laura Valionienė 2020m.
Visi tėvai ir pedagogai nori, kad jų vaikus lydėtų sėkmė. Kartais gali atrodyti, kad sėkmė – tai kažkokia abstrakti sąvoka su stipriu atsitiktinumo elementu. Tačiau galime kryptingai stengtis ir sudaryti galimybes jai įvykti. Sėkmės sąlygos – tai visi elementai, kurie padeda asmeniui funkcionuoti, mokytis, ramiau jaustis, būti laimingesniam, gebėti lengviau priimti informaciją, geriau susikaupti, mąstyti. Tai gali būti tokie fiziologiniai poreikiai kaip miegas ir maistas, taip pat sensoriniai elementai, technologijos, veiklos, tam tikra veiksmų seka, kuriamas santykis, bendravimo pobūdis, ugdymo metodika, nerimą mažinantys dalykai ir t. t.
Šia aktualia tema kalbamės su Fiona Earley, specialiste iš Airijos, kuri jau 20 metų padeda autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims visuose ugdymo etapuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki universiteto. Šiuo metu Fiona Earley yra Autizmui palankaus universiteto programos vadovė Dublino universitete.
Kokios sėkmės sąlygos būtinos autistiškiems asmenims?
Kiekvienas iš mūsų imdamasis bet kokios veiklos turime tam tikrų sąlygų poreikį, kad pavyktų užduotį atlikti geriausiai. Autistiškiems asmenims tos sąlygos gali būti kiek kitokios, jų būtinybė didesnė nei neurotipiniams žmonėms. Pavyzdžiui, šeima nori, kad autistiškas sūnus Tomas galėtų lankytis restorane. Žinome, kad jis mėgsta ten gaminamą maistą, bet atvykęs negeba išbūti restorane – susinervina dėl sensorinių dirgiklių. Taigi pirmiausia turime užtikrinti, kad aplinka kuo mažiau neigiamai veiktų vaiko savijautą. Ruošiamės iš anksto – patikriname šviesą, langus ir atspindžius, garsus ir kvapus. Įvertiname visus aplinkos veiksnius ir padarome išvadą, kad Tomui galbūt reikia ausinių, kurios prislopintų garsus, atvykti tam tikrą valandą, kai būna mažiau žmonių, atsisėsti prie staliuko, kuris yra atokiau virtuvės ir nuo kurio nesimato lango. Tai vadiname sėkmės sąlygomis.
Kaip jos taikomos ugdant autistišką vaiką?
Į sėkmės sąlygas būtina atsižvelgti užsiimant bet kokia veikla, mokymosi procese, mokant naujų įgūdžių ir t. t. Kiekvienas su minėtu Tomu dirbantis specialistas žino, kad jo sėkmei būtinos sąlygos – bent prieš 10 minučių sužinoti, kokia bus veikla, prieš tai pašokinėti ant batuto, ausinės nuo triukšmo ir tai, kad jo niekas netikėtai nepalies. Sėkmės sąlygos iš tikrųjų yra sąrašas dalykų, užtikrinančių vaiko galimybes gerai jaustis ir gebėti ugdymo metu susikaupti bei priimti naują informaciją.
Ar sėkmės sąlygas nustato tam tikras specialistas? Kaip sudaromas toks sąrašas?
Nėra vieno specialisto. Tėvai, tetos, broliai, seserys, mokykloje dirbantys ir privatūs specialistai sėda prie stalo ir aiškinasi, kas ką žino, ką pastebėjo, kokios yra konkretaus vaiko sėkmės sąlygos. Tokią asmenų grupę mes vadiname paramos ratu.
Vaikai namie ir ugdymo įstaigoje gali elgtis labai skirtingai. Kartais atrodo, kad jau puikiai pažįsti vaiką, bet prie paramos rato prisijungusi teta pasako: „Merė po tokios ir tokios veiklos būna gerokai ramesnė, jai lengviau sekasi bendrauti.“ O kiti to nežino. Tai tampa dar viena sėkmės sąlyga, kuri įtraukiama ugdant vaiko gebėjimą bendrauti ar mokant naujų įgūdžių.
Tėvams gali kilti klausimas, kam to reikia. Kai namie priprantama prie vaiko poreikių, atrodo, viskas pavyksta natūraliai, mes žinome, ką, kada ir kaip reikia padaryti, į ką atsižvelgti, pernelyg apie tai nesusimąstydami. O ugdymo įstaigos darbuotojai nežino to, ką žino tėvai. Dėl to galbūt jie ilgai ir nesėkmingai patys ieško būdų, kaip dirbti su vaiku.
Paramos rato susirinkimas gali būti šaukiamas kartą per metus, kartą per pusmetį ar net kas mėnesį – priklauso nuo konkretaus vaiko. Jo metu sudaromas sėkmės sąlygų sąrašas, gali būti pridedama nuotraukų. Būtini paaiškinimai, kaip jį taikyti. Pavyzdžiui: „Tomui uždėkite ausines dar prieš ateinant į restoraną, o ne jau atvykus.“ Šis sąrašas laikui bėgant gali kisti.
Turime ir kitą sąrašą, kurį vadiname laimės versija.
Kas tai?
Kiekvienas turime skirtingą suvokimą, kas yra laimė, t. y. skirtingą laimės versiją. Pavyzdžiui, kas Tomą daro laimingą? Tai violetiniai kaspinai, piešimas, batutas ir tylios erdvės. Svarbu suvokti, kad Tomo laimės versija skiriasi nuo kitų septynmečių. Laimės versija – sėkmės sąlygų dalis. Šis sąrašas padeda geriau suprasti natūralius vaiko interesus, dalykus, kurie padeda jam gerai jaustis.
Pagal kai kurias metodikas laimės suteikiantys dalykai naudojami motyvuojant atlikti tam tikras užduotis. Koks, Jūsų nuomone, efektyviausias būdas naudoti tokį laimės sąrašą?
Toks sąrašas naudingiausias mokyklos personalui, nes darbuotojai turi suprasti, kad įprastos raidos, tokio pat amžiaus vaiko laimės versija gali labai skirtis nuo autistiško vaiko. Šis sąrašas labiau skirtas ne naudoti kaip kyšį, o plėsti personalo suvokimą, kad dalykai, kurie patinka kitiems vaikams, pavyzdžiui, triukšmingos vietos, teniso stalas, neteikia laimės šiam vaikui.
Mes stengiamės nebetaikyti atlygio ir bausmės sistemos. Vis dėlto kartais galime motyvuoti laimės teikiančiu dalyku. Pavyzdžiui, norime, kad vaikas užkoptų į kalvą. Kai kuriems autistiškiems asmenims sunku įsivaizduoti, ko tikėtis užkopus į kalvą, nes anksčiau jie nekopė į kalvą ar kalną. Arba įsivaizduoti, ką reiškia plaukti, jei jie niekada anksčiau nėra to darę. Tokiu atveju, kad padidintume pirmosios patirties sėkmės tikimybę, galime pasinaudoti laime kaip kyšiu, bet tik pirmą kartą. Pavyzdžiui, į baseiną lipančiam vaikui galime leisti pasiimti kaspiną, nes tai teikia laimės. Iš tiesų tiesiog mažina šioje situacijoje kylantį nerimą.
Jei nepavyksta pirmas bandymas naujoje aplinkoje, ar reikėtų tęsti bandymus, ar vis dėlto sakyti: „Tai ne jam“?
Autistiškam asmeniui gali prisireikti net penkių kartų, kad susiformuotų įsivaizdavimas, ką reiškia konkreti veikla. Pirmą kartą vaikas gali labai labai nervintis, viskas gali vykti ne taip, kaip norėtųsi. Antrą kartą vis dar bus nervingas, bet ramesnis. Trečią kartą jau bus informuotai įtarus, nes jau turėjo dvi patirtis. Praktikoje dažnai pastebiu, kad mokytojai pabando tik vieną kartą ir, pavyzdžiui, sako: „Jam nepatinka plaukioti.“ Reikia bent penkių patirčių, būtini tam tikri elementai, sąlygos, kad vaikas jaustųsi saugus.
Kai kurie vaikai reaguoja labai neigiamai net po kelių bandymų. Kartais tos patirtys gali netgi traumuoti. Kaip suprasti, kada verta vėl bandyti, o kada geriau liautis?
Dažnai tokias situacijas filmuojame, todėl tą pirmą kartą galime aptarti paramos rato susitikime. Tarkime, Tomą, pirmą kartą apsilankiusį baseine, ištiko kažkas panašaus į sensorinę perkrovą. Žiūrėdami įrašą galime pastebėti detales, kurių nepastebėjome baseine. Pasakyti savo pastebėjimus, kas nutiko prieš ir po, ar buvo išpildytos sėkmės sąlygos. Gal buvo per ryškios šviesos? Gal per daug žmonių? Svarbu išsamiai aptarti, kas nutiko, kas pavyko ir kas ne. Jei ir po dviejų ar trijų kartų vis dar tebėra ryški neigiama reakcija, ji nelengvėja, mes to nebedarytume. Tačiau po pusės metų vėl pabandytume – galbūt pasikeitė sensorinė sistema, galbūt supratome, ko reikia, kad pavyktų.
Kaip pagalbinės technologijos sukuria geresnes sėkmės sąlygas?
Autizmo spektro sutrikimus neretai lydi kiti sutrikimai, kuriuos kartais galima kompensuoti pagalbinėmis technologijomis. Mes jų gana daug naudojame, tai garso, vaizdo įrašai, įvairios pagalbinės programos, komandų perjungikliai. Galbūt vaikas negeba skaityti teksto, bet supranta mintį klausydamasis garso įrašo. Galbūt jam per sunku parašyti tekstą, bet jis gali įrašyti vaizdo pasakojimą. Galbūt jis geriau supranta tekstą, jei jį skaito garsiai. Taigi reikia analizuoti, ar ugdymo procese užduotys ir informacijos pateikimas atitinka vaiko galimybes bei ypatumus. Šios technologijos lydi nuo darželio iki universiteto. Mes turime vadinamąjį vaiko pagalbinių technologijų pasą. Jam atėjus į naują ugdymo įstaigą ar universitetą matyti, kokiomis technologijomis ir nuo kada naudojosi. Pagalbinės technologijos yra sėkmės sąlygos, nes, nepaisant patiriamų iššūkių, jos sukuria sąlygas pasiekti daugiausia, ką asmuo gali.
Mokykloje mokomasi skirtingų dalykų. Kaip sudominti vaiką, kuris domisi tik viena iš jų ir nenori mokytis kitų?
Autistiški asmenys labai skirtingi. Vienam bus įdomu tik matematika ir fizika, o kitam – spalvoti kaspinai. Vieni gali mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, kitiems būtina individualizuota programa. Abiem atvejais svarbus aspektas – mokytis per tai, kas vaikui įdomu, įtraukiant jo specialiuosius interesus. Tai ypač aktualu, jei būtina individualizuota ugdymo programa. Juk yra daugybė skirtingų būdų ir galimybių perteikti mokomąją medžiagą. Bandyti autistišką vaiką staiga atitraukti nuo jo ypatingojo intereso yra tas pats, kaip bandyti nukelti traukinį nuo bėgių. Rezultatas būtų labai dramatiškas, liūdinantis ir ne toks, kokio siekiame. Jei vaikas, pavyzdžiui, labai domisi istorija, tai kartu ir jo sėkmės sąlyga. Todėl mes jį ir mokome istorijos, tuomet trumpam, gal penkioms minutėms, pereiname prie matematikos ir vėl greitai grįžtame prie istorijos. Palengva plečiame ir ilginame kitų dalykų sąrašą. Tai vyksta lėtai, pridedant po vieną dalyką, o ne visus iš karto.
Ar jie tiesiog pridedami, ar vis dėlto pridedami per vaiko specialiojo pomėgio prizmę?
Daugelis autistiškų asmenų sako, kad ypatingasis interesas jiems yra labai labai svarbus, tai pagrindinis jų augimo kelias, svarbiausia sėkmės sąlyga. Iš esmės tai panašu į medį: specialusis interesas yra kamienas, plečiant ribas, ieškant, kaip jo specialųjį interesą pritaikyti prie kitų dalykų, išauga šakos ir šakelės. Jei kuris nors dalykas ar jos elementai niekaip negali būti pritaikomi prie ypatingojo intereso, vaikas tam priešinasi, tai ir neverčiama, nemokoma. Tai juk individualizuotas mokymas.
Kokios sėkmės sąlygos būtinos įgūdžius perkeliant į kitas situacijas?
Autistiškam vaikui atskirai pateiktos užduotys kartais gali atrodyti tiesiog beprasmės, nes nesusijusios su tuo, kas jam įdomu, su jo asmeninėmis patirtimis. Tad tai, ko išmoko, ir lieka kabinete, nesuteikia naudos kitur. Todėl dažnai mokytojų klausiu, kodėl pasirinko lavinti tą ar kitą įgūdį, koks galutinis tikslas. Visada derėtų žinoti, kaip dabar ugdomas įgūdis bus panaudotas ir tobulinamas ateityje. Išmintingas tikslų parinkimas ir kėlimas yra sėkmės sąlyga, norint įgyti gyvenimo įgūdžių, padėti vaikui adaptuotis visuomenėje.
Ačiū už pokalbį!
Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2020 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuoroda į žurnalą: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/6-numeris/