Laura Valionienė
👤Irina Butkienė Vaikų ligoninės, VšĮ VU Santaros klinikų filialo, Vaiko raidos centro ergoterapeutė, VšĮ „Sėkmingi vaikai“ ABA programų koordinatorė.
🔵 Kaip sėkmingai atpažinti sensorinės integracijos sutrikimus?
Daugumai iš mūsų sensorinė integracija vyksta „automatiškai“, panašiai kaip širdies plakimas arba virškinimas. Ji prasideda dar mamos įsčiose, kai vaisiaus smegenys jaučia mamos kūno judesius. Vaikystėje sensorinė integracija vyksta sparčiausiai. Vaikas ne tik ugdo savo regimosius ir girdimuosius pojūčius, taip pat įgyja savo kūno suvokimą bei įveikia gravitacijos jėgą.
Pavyzdžiui, skaitymas reikalauja sudėtingos pojūčių integracijos, gaunamos iš akių, ausų ir kaklo raumenų, o taip pat informacijos iš labai jautraus organo – esančio vidinėje ausyje. Taigi, norint atlikti sudėtingesnes užduotis, būtina tinkamai įvaldyti ankstesnius sensorinės raidos etapus.
Kaip nurodo literatūra, sensorinės integracijos lygis yra užkoduotas genuose. Nepaisant to, kad visi vaikai gimsta su gebėjimu integracijai, jiems vis tiek reikės ją vystyti. Neturintys specialaus pasiruošimo pedagogai, neatpažįsta sensorinės integracijos sutrikimų, ypač jei tai nepasireiškia sunkia forma. Tėvai neturi specialių žinių apie nervų sistemą ir jiems sunku patiems išsiaiškinti, kas vyksta su vaiku. Pavyzdžiui, kartais gabūs vaikai prastai mokosi arba neadekvačiai elgiasi. Tai gali būti netinkamos sensorinės integracijos vaiko smegenyse pasekmė.
🔵 Kokias sritis apima sensorinės integracijos sutrikimai?
Sensorinės integracijos sutrikimai yra skirstomi į kelias dalis. Pirma dalis būtų sensorinės moduliacijos sutrikimai, kurie gali būti: hiperjautrumas, hipojautrumas, jutimų siekianti elgsena. Antra dalis yra judėjimo sunkumai susiję su motorinių veiksmų apdorojimu: motorikos planavimo sutrikimai (dispraksija) ir kūno pozos išlaikymo sutrikimai. Trečia dalis būtų sensorinės diskriminacijos sutrikimai, kurie apsunkina reikiamos informacijos išskyrimą ir suvokimą iš aplinkos. Pastaroji apima įprastai įvardijamus pojūčius.
🟣 Kaip veikia vadinamoji „Mokymosi piramidė“?
Ji apibūdina žmogaus natūralią, nuoseklią raidą, į kurią remiasi gebėjimas mokytis. Jei kažkur piramidės apačioje yra spraga, viršūnės link judėsime lėtai.
Pavyzdžiui, imitacijos arba akademiniai įgūdžiai nebus iki galo išsivystę, jei yra spragų žemesniuosiuose lygmenyse. Ir atvirkščiai, stiprinant galimybes, įgūdžius ir užpildant patirties spragas žemesniuose lygmenyse, sukuriamas stiprus proveržis aukščiau esančiuose lygmenyse.
Visi suprantame, kad neišmokęs vaiko šokinėti tol, kol jis neišmoks vaikščioti. Tačiau mokyti vaiką kalbėti, kai jis turi sunkumų su motoriniu planavimu, su garsinių ar/ar ordininių signalų interpretacija – kažkodėl yra bandoma. Jeigu vaikas neišgyveno „čiulškėjimo periodo“, „neparago“ kiekvieno garso – jam bus sunku išmokti eilėraštį. Patyręs nesėkmę vaikas gali imti tyčia vengti kalbėti. Reikia suprasti, kas ir kokia seka vystosi, suteikti vaikui tą patirtį aplinkoje, kupinoje pozityvaus palaikymo ir teigiamų emocijų.
Savo praktikoje pastebiu, kad autistiški vaikai noriai eina į kontaktą, jei su jais bendraujama per jiems patinkančias veiklas, o dažnai tai yra pojūčių suteikiančios dinaminės veiklos. Pavyzdžiui, šokinėjimas ant didelio nestabilaus kamuolio. Vaikas rodo iniciatyvą tiesiant rankas, tu įjungiai ir pasodini, peki taip, kad jis norėtų dar ir dar. Pati terapija įvyksta atsivėrime/i vaiko galimybėms. Jei jis geba koncentruoti dėmesį per penkias minutes, tai tiek laiko ir skiri tikslingai veiklai.
Pirmiausia, prieš pradedami mokyti ypatingų poreikių turintį vaiką, mes turime pamatyti ir įtarti, koks jis yra ir padėti išgyventi jam tuos natūralius raidos etapus, kurių jis, dėl tam tikrų priežasčių, nesugebėjo išgyventi pats.
Visą Lietaus vaikai 2019, 1 žurnalo numerį rasite čia: https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/1-numeris/
Taip pat galite pasiklausyti paskaitą „Pojūčiai ir elgesys” : https://www.autizmoabc.lt/category-paskaitos/pojuciai-ir-elgesys-autizmo-kontekste-ir-ne-tik/
Staipsnis su ergoterapeute Egle Tumasoniene „Sensorika – svarbi autizmo kasdienybės dalis”: https://www.autizmoabc.lt/category-straipsniai/sensorika-svarbi-autizmo-kasdienybes-dalis/