Laura Valionienė (2019m.)
Kas sieja muziką ir kalbą, raidę ir spalvą? Kaip muzikinė improvizacija veikia smegenis? Šie ir kiti klausimai nagrinėti Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Menų terapijos ir neurologijos mokslo ir praktikos integracija“. Klausytojai išgirdo ir naujienų apie neurologiją, ir dailės bei muzikos kūrinių analizių. Straipsnyje aptarsime keletą aspektų, kurie, mūsų nuomone, aktualiausi turintiems autizmo spektro sutrikimą (ASS).
Profesorė Lisa M. Wong iš Harvardo medicinos mokyklos atkreipė dėmesį, kad šiandienėje visuomenėje didėja vienišumo jausmas, daugiau nerimo, izoliacijos, mažiau gerojo smalsumo, kūrybiškumo, atsparumo stresui. Žmonės dažnai neefektyviai tvarkosi su neigiamomis emocijomis, kyla pyktis, smurtas, griebiamasi žalingų įpročių, atsiribojama nuo visuomenės, apninka apatija, net prieinama prie savižudybės. Tai ypač dažnai pastebima tarp Aspergerio sutrikimą turinčių suaugusių asmenų. Jiems padėti gali įvairios meno terapijos. Kūrybiškumas – gana sudėtingas mentalinis procesas. Profesorė Nancy Andreasen yra išskyrusi tokias kūrybiškumo stadijas: •Pasiruošimas – susipažinimas su informacija, reikalinga užduočiai atlikti. •Inkubacija – atsipalaidavimo laikas, kai dažnai pasąmoningai susidaro jungtys. •Įkvėpimas – „eureka“ akimirka. •Produktyvumas – įžvalgų ar koncepcijų perteikimas naudinga forma, kuria tai iškomunikuojama kitiems. Menas neurologiniu aspektu: kas bendra tarp muzikos ir kalbos? Laura Valionienė Kalbos suvokimas girdint Ekspresyvi kalba ritmą struktūrą garso aukštumą tono skirtumus tembro skirtumus tylą netikėtumus dinaminės variacijos garso aukštumo variancijos kalbos greitis per dainos greitį atminties gerinimas Dažnai siekiama produktyvumo peršokant pirmąsias stadijas. Ir tai mūsų visuomenės yda, ypač liūdna, kad tai būdinga ir vaikams. Meno terapijos padeda žmogui visapusiškai lavėti. „Kolegos medikai, paklausti, kodėl jie piešia, groja, lipdo ar užsiima kitais menais, atsako, kad tai padeda būti geresniais gydytojais“, – teigia prof. Lisa M. Wong. Jos teigimu, menas ugdo smalsumą, bendradarbiavimą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, suteikia ramybės pojūtį, gebėjimą susitelkti į čia ir dabar bei tolesnę viziją, empatiją, gerina savęs pažinimą, didina atsparumą stesui. Visa tai labai svarbu ugdant ASS turinčius asmenis. Profesorė Lisa M. Wong išskiria muzikos naudą ir kalbos raidai:
Ji taip pat išskiria meno įtaką socialiniam-emociniam mokymuisi per emocijų moduliavimą, atkaklumą, bendradarbiavimą ir veikimą paeiliui, žaidimą kartu, komunikaciją. „Man ne kartą iš tėvų teko girdėti, kad jų ASS turintis vaikas reaguoja tik į muziką, daugiau į nieką. Po muzikos terapijos toks vaikas atgyja, tampa džiaugsmingas, energingas, šoka, bendrauja“, – pasakojo profesorius Phillipas L. Pearlas, vadovaujantis Bostono vaikų ligoninės Epilepsijos ir klinikinės neuropsichologijos skyriui. Muzikine veikla užsiima Longwood Symphony Orchestra.
Savo paskaitoje profesorius pabrėžė, kad muzika – jos klausymasis ir įsivaizdavimas – aktyvina nemažai abiejų smegenų pusrutulių, taip pat ir smegenėlių, sričių. Muzikos suvokimas prasideda girdimojo suvokimo (audialiniame) smegenų centre, skirtingos smegenų zonos reaguoja į garso aukštumą, tembrą, ilgį, garsumą. Muzikinė improvizacija aktyvina somatosensorinę smegenų žievę (atlikimas), deaktyvina limbinę žievę (motyvacijos ir emocijų reguliavimas), aktyvina motorinį Broko centrą (ekspresyvios kalbos centras).
Profesorius savo paskaitoje pasidalijo, kad kartais epilepsijos priepuolius sukelia tam tikri garsai ir tam tikras ritmas. Taigi išskirtiniais atvejais ne visa muzika yra maloni ir atpalaiduojanti.
Profesorius Christopheris J. Yuskaitis, Bostono vaikų ligoninės neurologas, dėstantis Harvardo medicinos mokykloje, kartu su žmona Erin Wederbrook Yuskaitis papasakojo apie sinesteziją ir meną. Sinestezija – tai reiškinys, kai dirginant vieną iš pojūčių centrų, atsiranda du ar daugiau pojūčių. Pavyzdžiui, girdint garsą užuodžiami kvapai arba matomos spalvos. Profesorius Ch. J. Yuskaitis paaiškino: „Yra hipotezė, kad sinestezija atsiranda dėl per didelio smegenų jungčių skaičiaus ir per mažo jų genėjimo. Autizmo patologija panaši. Vis dėlto tai du skirtingi sutrikimai.“ Edinburo ir Glazgo universitetuose ištyrus 500 asmenų nustatyta, kad sinestezija būdinga 4,4 proc. asmenų. Vienoje iš studijų pažymima, kad tarp ASS turinčių asmenų sinestezijos pasitaiko dvigubai daugiau nei bendroje populiacijoje. Dažniausia sinestezijos forma (apie 86 proc. sinestezijos atvejų), kai raidės ir skaičiai matomi spalvotai. Antra pagal dažnumą (18–41 proc.) yra garso ir spalvos sinestezija – kai girdint garsus matomos spalvos. Tad jei jums kalbant ASS turintis žmogus vardija spalvas arba pamatęs raidę įvardija spalvą, tai nereiškia, kad jis nesuprato užduoties ar jūsų nesiklauso. Gali būti, kad jis pasaulį mato šiek tiek kitaip nei jūs. Saviraiška per muziką ar vaizduojamąjį meną naudinga visiems. Tačiau meno terapija gali sužadinti ir nuraminti ASS turinčių asmenų smegenis taip, kaip kitais būdais paveikti būtų sudėtinga. Konferencijos dalyvius pasveikinęs sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis informavo, kad jau parengtas Alternatyvios medicinos įstatymo projektas. Jis reglamentuos ir muzikos terapijos veiklą. Tikimasi, kad tai padės suteikti tinkamą įvairiapusę pagalbą.
Dr. Vilmantė Aleksienė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos įkūrėja ir pirmininkė: „Pirmąsias sėkmės istorijas taikant muzikos terapiją ASS turintiems žmonėms aprašė Paulas Nordoffas ir Robertas Claytonas Robbinsas (1977) bei Juliette Louise Alvin (1978). Pastaraisiais dešimtmečiais profesionalių muzikos terapeutų aprašytų sėkmės atvejų ir muzikos terapijos tyrėjų įrodymų apie muzikos terapijos naudą žmonėms su ASS yra tikrai gausu (Geretsegger, Elefant, Moessler, Gold, 2014; Kern, Rivera, Chandler, Humpal, 2013). Įrodyta, kad muzikos terapija efektyviai gerina autistiškų vaikų bendravimo, tarpasmeninių santykių įgūdžius, ugdo asmeninę atsakomybę (Whipple, 2012), gali padėti išlaikyti dėmesį (Kalas, 2012), lavina sensorinius, percepcinius ar stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius (LaGasse, Hardy, 2013), padeda identifikuoti bei tinkamai reikšti emocijas (Katagiri, 2009). Lietuvos muzikos terapijos specialistai taip pat dirba su ASS turinčiais vaikais. Sėkmės istorijomis S. Zvicevičienė, J. Žebrauskaitė-Taločkienė, M. Balderman, I. Papečkytė, L. Švirinas, A. Vilkelienė pasidalijo knygoje „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“ (2016). Profesionali muzikos terapija daugiausia taikoma Vilniuje, taip pat Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje. Geriausia kreiptis į Lietuvos muzikos terapijos asociaciją – rekomenduosime įstaigą ir muzikos terapeutus (www. muzikosterapija.lt).“
Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“ (nuoroda į žurnalo elektroninę versiją https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/3-numeris/ ) kuris yra leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.