Laura Valionienė (2019m.)
Apie 80 proc. autistiškų asmenų turi vienokių ar kitokių mitybos sutrikimų. Juos gali lemti sensorika, biologiniai ar psichologiniai sutrikimai, maisto medžiagų trūkumai. Praėjusiame numeryje nagrinėjome psichologinės kilmės mitybos sutrikimą ARFID. O šįkart su LSMU Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vaikų ligų gydytoju Ivanu Gavriljevu trumpai apžvelgsime kitus mitybos sutrikimus ir maisto papildų saugumą.
Subalansuota mityba ir jos svarba
Kalbant apie mitybą svarbu ir fizinis aktyvumas, subalansuotas poilsio ir darbo režimas, produktų įvairovė, sezoniškumas, lokalumas, tradicijos. Įrodyta, kad kiekvienas iš šių aspektų padeda pailginti gyvenimo trukmę ir išvengti daugybės ligų. Šiuo metu tyrinėjama Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro grūdinės kultūros ir daržovės. Jos laikantis svarbu gerti daug vandens. Rekomenduojama raudonos mėsos valgyti rečiau nei du kartus per savaitę, baltos mėsos – du kartus, o žuvų – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Mokslo įrodyta, kad Viduržemio jūros dieta sumažina bendrą mirtingumą, mirtingumą, susijusį su širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Tačiau iki šiol neaišku, su kuo tai susiję, manoma, kad tai tikriausiai yra kumuliacinis daugelio veiksnių efektas. Kai kurios studijos teigia, kad Viduržemio jūros mityboje gausu omega-3 ir omega-9 rūgščių. Jos sukuria priešuždegiminį poveikį ir mažina neigiamą oksidacinio streso poveikį. Autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims neretai sutrikęs uždegiminis organizmo atsakas. „Įrodymais grįstoje medicinoje neteko girdėti apie specialią dietą vaikams, turintiems ASS. Neįrodyta, kad jiems būtų veiksmingos dietos be kazeino ir glitimo. Tikriausiai klinikinis autizmo vaizdas yra tik išraiška, o priežasčių gali būti daugybė. Todėl nėra visiems vaikams tinkamos dietos, ji turi būti parenkama kiekvienam individualiai“, – atkreipia dėmesį I. Gavriljevas.
ASS turinčių vaikų valgymo ypatumai
Pastebima, kad ASS turinčių vaikų mityba dažnai ribota: iš grūdinių kultūrų – blyneliai, iš daržovių – bulvytės, iš vaisių – sultys. Moksliniai tyrimai rodo, kad jų ūgis ir svoris bei su maistu gaunamas kalorijų skaičius nesiskiria nuo bendrosios populiacijos. Tai reiškia, jog suvalgomo maisto kiekio, kaip antai blynelių, bulvyčių ir sūrio lazdelių, pakanka, kad toks vaikas augtų. Taip pat įrodyta, kad ASS turinčių vaikų racionas skurdus, jie valgo ypač mažai vaisių, Autizmas ir mitybos iššūkiai daržovių ir baltymų. Nustatyta, kad jų organizme yra reikšmingai per mažai kalio, vario ir folinės rūgšties, taip pat tiamino (B1), vitamino C bei mažai omega-3 riebiųjų rūgščių. Būtina atsižvelgti į tai, kad moksliniai tyrimai atliekami bendrai, todėl konkretaus vaiko situaciją reikia vertinti individualiai. Svarbių maisto medžiagų trūkumas lemia sveikatos sutrikimus ir pagrindinio sutrikimo simptomus. Pavyzdžiui, jei vaikas atsisako ląstelienos turinčio maisto (vaisių, daržovių, grūdų), jam užkietės viduriai, prasidės pilvo skausmai, šie sukels diskomfortą, vaikas taps neramus, sunkiau sukaups dėmesį, suprastės impulsų kontrolė, dėl to pablogės jo elgesys.
Sutrikusios mitybos priežastys
„Priežasčių gali būti daug. Dažniausiai tenka susidurti su sensorinės integracijos sutrikimais (angl. sensory integration disorder). Mums kvepiantis maistas ASS turinčiam vaikui gali smirdėti. Taip pat jam gali nepatikti maisto tekstūra, spalva, forma. „Pomidorai? Juose daug mažų gličių sėklyčių! Aš negaliu to valgyti!“ – sakys vienas. „Negaliu valgyti agurkų! Jie traška mano galvoje!“ – skųsis kitas. O kalbėti nemokantis vaikas tiesiog pastums į šalį jam netinkamus produktus“, – teigia I. Gavriljevas. Specialiosios edukologijos profesorius Stephenas Shore’as, pats turintis ASS, taip aprašė savo patirtį: „Rudas ar juodas maistas man atrodė nuodingas, nevalgomas. Aš iki šiol negaliu pakęsti morkų žaliosiose salotose ar salierų mišrainėje su tunais, nes šie produktai – pernelyg skirtingų tekstūrų. Tačiau man patinka morkytės ir salierai atskirai. Ir vaikystėje, ir dabar mieliau iš pradžių suvalgau vienus produktus, paskui kitus.“ Kita priežastis – padidėjęs nerimas. Dėl jo atsiranda įvairūs ritualai, perdėtai jautriai reaguojama į tam tikras patirtis, vengiama naujų produktų.
Psichologinis nevalgymas
Dažnai tėvai ir močiutės nori, kad lėkštė liktų tuščia arba kad vaikas valgytų „tada, kai reikia“. Ir taiko psichologinę ir (ar) fizinę prievartą. ASS turinčiam vaikui valgymas tampa nemalonia, gąsdinančia veikla, ir jis atsisako tai daryti. Tėvai dar įnirtingiau griebiasi prievartos ir taip tik gilina problemą. Įsisuka ydingas ratas: kuo toliau, tuo blogiau. Taigi priežasčių daug ir jos susijusios.
Alergija ir maisto netoleravimas
Kai kurie vaikai atsisako maisto, nuo kurio blogai jaučiasi (skauda pilvuką, pykina, kyla rūgštys, viduriuoja ir t. t.). Šie požymiai gali būti tam tikro maisto netoleravimo išraiška. Jei įtariate, kad vaikas netoleruoja glitimo, pieno baltymo ar kitokių maisto medžiagų, pasitarkite su šeimos gydytoju.
Kaip spręsti valgymo problemas?
Sprendžiant su mityba susijusius klausimus svarbu išlikti geranoriškiems, suprasti priežastis ir atsižvelgti į vaiko būseną, gebėjimą mokytis bei keisti elgesį. Pyktis ir smurtas nepadeda. Valgydamas vaikas turi jaustis saugiai. Jis neturėtų nerimauti, kad bus išbartas ar verčiamas valgyti tai, ko negali pakęsti. Jei vaikas prie stalo patyrė prievartą, reikia daug laiko ir teigiamų patirčių, kol jis patikės, kad valgyti yra saugu ir malonu. Kartais reikia keisti visos šeimos mitybos įpročius. Patyręs psichologas patars, kaip atpažinti vaiko nerimą, kokios jo priežastys ir galimi mažinimo būdai. Išrankumas maistui šeimoje dažnai tampa konfliktų priežastimi, nes tai yra tam tikra manipuliacija – vaikas taip gali siekti kontroliuoti suaugusįjį. Efektyvus būdas išvengti konflikto – leisti vaikui pasirinkti, ką jis valgys iš to, ką pasiūlo tėvai. Galima susitarti dėl taisyklės, kad lėkštėje turi būti nors viena daržovė, kurią vaikas išsirinks iš kelių patiektų ir suvalgys. Taip tėvai kontroliuos vaiko mitybą, o jis galės rinktis. Dėl sensorinės integracijos sutrikimų reikėtų kreiptis į sensoriką stiprinančius ergoterapeutus. Jie įvertins, kokie pojūčių kanalai yra sutrikę, ir pasiūlys sensorinę dietą ar metodų, kaip tuos pojūčius sušvelninti. Pavyzdžiui, jei vaikas nekenčia traškių daržovių, jas galima supjaustyti, sukapoti, sutrinti, išvirti ir t. t. Jei sunku nuryti sprangų maistą – duokite užsigerti. Žinant priežastį, lengviau pasirinkti tinkamą strategiją. Naujo maisto atsiradimą lėkštėje galima paversti švente. „ASS turinčiam vaikui naujo maisto ragavimas gali prilygti maudynėms su rykliais lediniame vandenyje. Kad nesukeltumėte per didelio atmetimo, pradėkite pamažu ir kiekvieną dieną vis pasiūlykite naujojo produkto“, – pataria I. Gavriljevas. Pasikliaukite fantazija. Naujojo produkto nebūtina pulti ragauti. Galima pradėti nuo… paveikslėlio. Paskui į jį tegul tiesiog žiūri, liečia, uosto, minko, mėto, bučiuoja, laižo ir galiausiai suvalgo mažą kąsniuką. Už bandymus apdovanokite dėmesiu, muilo burbulais, balionu ar kokia nors vaikui labai patinkančia veikla. Turėkite omenyje, kad uoslė greitai pripranta prie kvapo – iš pradžių jis stipresnis, paskui susilpnėja. Pika. Tai valgymas nevalgomų dalykų: purvo, cigarečių, molio, popieriaus, kanceliarinių gumyčių, gudrono, smėlio, išmatų, audinių, siūlų, plaukų ir t. t. Priežastys gali būti skirtingos. Geriausia apie tokį vaiko elgesį papasakoti savo šeimos arba vaikų ligų gydytojui – jis nusiųs pas specialistą.
Maisto papildai
!!! Jūsų vaikui gali trūkti arba ne tam tikrų vitaminų, makro- ar mikroelementų, kitų maisto medžiagų. Jei kyla įtarimų, pasitarkite su šeimos gydytoju.
„Daugumos ASS turinčių vaikų racionas skurdus, todėl susirūpinę tėvai stengiasi jų mitybą papildyti vienokiais ar kitokiais maisto papildais. Dažniausiai vadovaujamasi šeimos gydytojo, vaistininko, draugų ir internete rastomis rekomendacijomis. Maisto papildai turi būti parenkami konkrečiam vaikui pagal jo konkrečius poreikius, kraujo tyrimus, mitybos ypatumus. Negalima girdyti papildų vien todėl, kad kam nors kitam jie buvo naudingi. Organizmas yra sudėtinga savito balanso sistema. Vitaminai, mikro- ir makroelementai, aminorūgštys, kitos medžiagos veikia įvairius pasisavinimo, šalinimo, organizmo veiklos procesus. Todėl duodami kokį nors vitaminą, dažniausiai paveikiame ne vieną organisme vykstantį procesą. Jei vitamino trūko – puiku, mes padedame organizmui geriau veikti. O jei trūkumo nebuvo, sukuriame disbalansą, kuris apsunkina organizmo veiklą. Nėra papildų, kurie būtų reikalingi ir tinkami visiems turintiems ASS. Kiekvienas organizmas yra individualus, todėl papildai ir jų dozės turi būti parenkami individualiai“, – atkreipia dėmesį I. Gavriljevas. Pagal ES direktyvą, maisto papildai yra maisto produktai, kurie skirti papildyti įprastą racioną, kurie, vieni ar kartu su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis, turintis mitybinį ar fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma. Iš esmės – tai dozuotas aktyvus maistas. Jei vaiko mityba subalansuota, jam jokių maisto papildų nereikia. „Dalis maisto papildų žymiai veikia sveikatą. Jų efektyvumas, saugios dozės, galimos reakcijos išsamiai aprašyti mokslinėje literatūroje. Pavyzdžiui, vitaminai (D, B9), makroelementai (geležis, kalcis, magnis), mikroelementai (cinkas). O kai kurie maisto papildai yra mažiau tyrinėti arba jų teigiamas poveikis moksliškai menkai pagrįstas“, – teigia I. Gavriljevas.
Maisto papildų kokybė
Maisto papildų gamyboje neprivalomi griežti gamybos reikalavimai. Todėl konkretus maisto papildas tikrąja sudėtimi gali reikšmingai skirtis nuo pakuotėje nurodytos sudėties. Galimos tokios situacijos: a) etiketėje ir papilde visi ingredientai ir jų kiekiai sutampa; b) visi ingredientai išvardyti teisingai, tačiau jų kiekiai skiriasi (papilde yra daugiau ar mažiau); c) ingredientas pažymėtas etiketėje, tačiau jo nėra papilde; d) ingredientas nepažymėtas etiketėje, tačiau yra papilde (gali būti šalutinių nepageidaujamų medžiagų: vaistų, hormonų, metalų). Kai kurie gamintojai savo gaminių pakuotes žymi specialiais sertifikatais (pvz., GMP – good manufacturing practices; USP – U.S. Pharmacopeial Convention, ir kt.). Tai reiškia, kad jie kontroliuoja gamybos procesą ir jais galima pasitikėti. „Natūralūs papildai nebūtinai saugūs. Jie gali turėti sąveiką su vaistais, šalutinių poveikių, didinti vartojamų vaistų šalutinį poveikį. Dėl saugumo rekomenduočiau atsiversti mokslu pagrįstus šaltinius (pvz., http://examine.com/, https://www.ncbi.nlm.nih. gov)“, – pataria I. Gavriljevas.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?
1. Reikėtų pasidomėti gamyba. Kas gamina? Iš ko? Kaip? Pavyzdžiui, iš didelių žuvų išgauti žuvų taukai gali būti užteršti sunkiaisiais metalais. Gamintojas galėtų patikrinti ir pateikti toksinų deklaraciją. Jei kyla klausimų – drąsiai kreipkitės į gamintoją.
2. Išsiaiškinkite ir pagrindinius, ir pagalbinius ingredientus. Mat pastarieji taip pat gali būti aktyvūs. Kai kurie pagrindiniai ingredientai būna ne tokie aktyvūs be pagalbinių (pvz., kurkuminas daug geriau pasisavinamas su piperinu).
3. Išnagrinėkite laikymo sąlygas ir vartojimo būdą. Tarkim, žuvų taukus laikykite šaldytuve gerai užsuktame buteliuke.
4. Žinokite tinkamą dozę (arba dozių ribas) ir ar nėra toksiškumo rizikos. Optimali dozė gali būti kelis kartus didesnė už pakuotėje nurodytą minimalią rekomenduojamą. Tačiau gali būti ir priešingai – aktyvių medžiagų gerokai daugiau, nei reikia konkrečiam organizmui.
5. Svarbu laiku pradėti ir baigti vartoti papildą.
„Žmonės gali skirtingai reaguoti į maisto papildus. Tai siejama su skirtingu fermentiniu aktyvumu. Vieni gali gauti reikalingų medžiagų net iš skurdaus maisto raciono, kiti nepasisavina net iš dirbtinai papildytos dietos. Tai gali būti nulemta ir genetiškai. Todėl neskubėkite į vaistinę papildų. Tikslinga tinkamai įvertinti klinikinius požymius, kartais verta atlikti laboratorinius tyrimus. Papildai, kurie padeda vienam vaikui, kitam gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti.
Geriausia, kad dėl maisto papildų vaiką konsultuotų sertifikuotas specialistas. Deja, pats toks nesu ir nė vieno nepažįstu. Autizmo spektro sutrikimus dažnai lydi kiti sutrikimai ir ligos: epilepsija, virškinimo, metaboliniai sutrikimai ir t. t. Renkantis papildus ir jų dozes būtina į tai atsižvelgti“, – atkreipia dėmesį I. Gavriljevas.
I. Gavriljevo rekomenduojama literatūra:
https://eatingdisordersreview.com/a-broad-viewdisordered-eating-on-the-autism-spectrum/
Shore SM. Beyond the wall: personal experiences with autism and Asperger syndrome. 2nd ed. Shawnee Mission, Kan.: Autism Asperger Pub., 2003.
Journal of Autism and Developmental Disorders February 2018, Volume 48, Issue 2, pp 583–591. Sensory Sensitivity and Food Selectivity in Children with Autism Spectrum Disorder.
Elaine N. Aron. Itin jautrus vaikas“, 2017. From Mediterranean diet to Mediterranean lifestyle: a narrative review Anastasia Diolintzi, 2019.
Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“ (nuoroda į žurnalo elektroninę versiją https://www.lietausvaikai.lt/zurnalai/3-numeris/ ) kuris yra leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.